Arabų pasaulis be naftos

Už naftą gaunami pinigai leido šiam regionui suklestėti, tačiau šalių vyriausybės suvokia, kad reikia paruošti ekonomikas juodai dienai, kai nafta išseks. Jos stengiasi parodyti pasauliui, jog yra daugiau nei vienas didelis naftos telkinys, praneša BBC. Viena iš labiausiai regione išlaidaujančių valstybių yra Jungtiniai Arabų Emyratai. Visai šalia sostinės Abu Dabio plėtojamas projektas, pavadinimu „Masdar“. Arabų kalba tai reiškia „šaltinis“, nes jis suplanuotas kaip miestas, kuris į aplinką visiškai neišskirs anglies dvideginio. Projekto, kuriame bus eksperimentiniai saulės baterijų aprūpinami ūkiai, tyrimų institutas, o gatvėmis važinės elektromobiliai, įgyvendinimui teks pakloti 16 mlrd. dolerių (apytikriai 40 mlrd. Lt). Tokį projektą gali sau leisti toli gražu ne kiekviena net ir turtinga valstybė. Galėtume sakyti, kad ekologiškas miestas yra visiškos tuštybės demonstravimas šalyje, kuri klesti iš naftos eksporto. Ir būtume teisūs, nes be šio beribio išlaidavimo, siekiant inovacijų ir eksperimentavimo su naujais projektais, vargu ar šalis gali pasigirti apčiuopiamais rezultatais, bet stengiamasi. Kiekviename Persijos įlankos mieste yra „technologijų parkas“ arba „mokslų ir tyrimų centras“ arba „žinių centras“. Į šiuos projektus investuojama daug pinigų, kad regionas taptų tyrimų centru, vieta, kurioje galima kurti ir diegti inovacijas. Tačiau ekspertai teigia, kad vyriausybėms derėtų imtis ir kitų priemonių, o ne tik finansuoti įspūdingus projektus. Jų nuomone, inovacijoms reikalinga tvari ekosistema. Tam reikia laiko, o laikas yra pinigai, ypač tada, kai reikia plėtoti smulkųjį verslą. Naujausiame INSEAD pasaulinio inovatyvumo indekse Jungtiniai Arabų Emyratai atsidūrė 34 vietoje tarp 125 šalių. Kataras buvo šiek tiek aukščiau – 26 vietoje, tačiau jokia kita arabų valstybė iki šiol niekada nėra patekusi net į keturiasdešimtuką.