Mokslininkai perspėja apie gresiantį chaosą visame pasaulyje – gali pabusti supervulkanas

Didelis vulkaninis regionas Flegrejų laukai, esantis netoli Neapolio Italijoje, neseniai sukėlė rimtą mokslininkų susirūpinimą dėl nerimą keliančio anglies dioksido išmetimo padidėjimo. Jie nerimauja, kad ateityje gali pabusti supervulkanas, kuris gali turėti pasaulinių pasekmių, rašo Farmingdale Observer.

Pažymima, kad kasdien iš Solfataro kraterio išmetama nuo 4000 iki 5000 tonų anglies dioksido. Didėjantys dujų išmetimai signalizuoja apie potencialią vulkaninę grėsmę.

Mokslininkai išsiaiškino, kad iki 80 proc. anglies dioksido, šiuo metu išmetamo iš Solfatara kraterio, susidaro tiesiogiai iš magmos po paviršiumi.

Likusi emisija susidaro dėl karštų požeminių skysčių ir kalcito turinčių uolienų sąveikos. Ši emisija kartu su dirvožemio deformacija ir požeminiais smūgiais yra svarbiausi išsiveržimo rizikos vertinimo rodikliai.

Leidinyje pabrėžiama, kad supervulkanas Flegrejaus laukuose gali išsiveržti geometrine progresija, galingiau nei įprasti ugnikalniai.

Maždaug prieš 40 000 metų šiame regione jau įvyko destruktyvus išsiveržimas, kuris į atmosferą išmetė milžiniškus pelenų ir dujų debesis, iš esmės pakeisdamas globalius klimato modelius.

Vulkanologų prognozėmis, šio supervulkano išsiveržimo pasekmės šiais laikais pasklis toli už Italijos ribų.

Pelenų debesys gali apgaubti didžiąją dalį Europos, sutrikdydami oro susisiekimą, žemės ūkį ir elektros energijos gamybą.

Be to, vulkaninės dujos greičiausiai sukels pasaulinius klimato pokyčius, kurie gali lemti kelerius metus truksiančias žemesnes temperatūras ir oro sąlygų pokyčius, turinčius įtakos maisto produktų gamybai visame pasaulyje.

Mokslininkai pažymėjo, kad Flegrejaus laukai turi būti nuolat stebimi. Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ne visada pavyksta laiku pastebėti galingų ugnikalnių išsiveržimo grėsmę.

Paslėpė pavojingą ugnikalnį, kuris iki šiol yra aktyvus

Anksčiau palydovinės nuotraukos, kuriose matoma apleista sovietų bazė Simušišo saloje, priklausančioje Kurilų salynui, atskleidė mažai žinomą Zavarickio vulkaną.

Jis galėjo būti tikėtinas 1831 m. paslaptingo pasaulinio atšalimo kaltininkas.

Nauji britų mokslininkų tyrimai parodė, kad būtent Zavarickio ugnikalnis sukėlė staigų temperatūros kritimą planetoje beveik 1 °C.

Tuomet Europoje ir Šiaurės Amerikoje buvo stebimi neįprasti atmosferos reiškiniai, prasti derliai ir tamsus dangus. Tačiau katastrofos šaltinis liko nežinomas daugiau nei 190 metų.