Kinijos „vieno vaiko“ politika – be ateities?

Tiesa, šeimos politika šiandien jau nebėra tokia griežta, kokia buvo, tarkime, prieš dešimtmetį. Jei bent vienas iš tėvų yra vienturtis, šeimai leidžiama susilaukti antrojo vaiko. Seniau tokia teise buvo galima pasinaudoti tik tokiu atveju, jei abu tėvai buvo iš vienturčių šeimų.

Gausiausiai apgyvendinta Kinijos provincija – Guangdongas – yra aktyviausiai siekianti liberalizuoti šeimos politiką. Tokį aktyvumą skatina geografinė regiono padėtis – Guangdongo provincijos pareigūnai teigia, kad vis daugiau moterų iš Kinijos gimdyti važiuoja į netoliese esantį Honkongą, kuris tokios griežtos šeimos politikos neturi. Taigi kol Kinijos valdžia svarsto dėl „vieno vaiko“ politikos liberalizavimo, Honkongas išgyvena tikrą gimstamumo bumą – ligoninės perpildytos iš žemyninės Kinijos gimdyti atvykusių nėščiųjų.

Mokslininkai mano, kad „vieno vaiko“ politika ateities neturi ir sukels demografinių problemų. Manoma, kad ilgametė tokia griežta šeimos politika gali turėti negrįžtamų pasekmių – profesoriaus iš Kalifornijos universiteto Wang Fengo atliktas kinų moterų tyrimas parodė, kad jaunos šeimos turėti daugiau nei vieną vaiką jau nebenori. Vis daugiau žmonių pripažįsta, kad jiems pakanka vieno vaiko, ir tam įtakos neturi nei šeimos finansinė padėtis, nei vyriausybės socialinė politika.

„Antro vaiko nenorėčiau nepriklausomai nuo vyriausybės „vieno vaiko“ politikos ar šeimos finansinės situacijos“, – sako 38-erių Zhao Hui iš Pekino, auginanti ketverių metų sūnų. „Panašiai mąsto ir dauguma mano draugų“, – prideda moteris.

Sociologiniai tyrimai, atlikti apklausiant jaunus žmones, kurie šeimose buvo vienturčiai, atkartoja Vakarų šalių tendencijas – maždaug pusė jų taip pat norėtų susilaukti vieno vaiko, 25 proc. vaikų apskritai nenorėtų.

Kinijos visuomenė sparčiai sensta – naujausiais duomenimis, žmonių, perkopusių 60-ties metų ribą, procentinė dalis išaugo iki 13,3 proc. Tuo tarpu vaikų iki 14-os metų amžiaus skaičius per pastarąjį dešimtmetį nuo ketvirtadalio visos populiacijos sumažėjo iki mažiau nei šeštadalio.

Kinijos šiandien laukia ne tik ekonominiai iššūkiai – kaip jauna ir pigia darbo jėga paremtą eksporto ekonomiką perorientuoti į vidaus vartojimo – bet ir socialiniai, iš kurių svarbiausias – išlaikyti vis gausėjančią senstančią visuomenę.

Pagal Financial Times, The Telegraph ir Psychology Today parengė Akvilė Adomaitytė