Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Skęstančių salų gyventojai svarsto persikėlimą į dirbtinę salą

2011-09-11

(5)

(0)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Grynas.lt

Kiribačio, vienos iš Ramiojo vandenyno salų valstybių, kurioms grasina jūros lygio kilimas, ateitis atrodo tokia niūri, kad vyriausybė svarsto galimybes visus gyventojus perkelti į dirbtines salas, kurios būtų panašios į milžiniškas naftos platformas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Mes svarstome viską, nes mums nebelieka pasirinkimo“, – trečiadienį teigė Kiribačio prezidentas Anote'as Tongas, atvykęs į Ramiojo vandenyno salų forumą Naujojoje Zelandijoje, rašo „The Independent“.

A. Tongas nurodė, kad maža, skurdi valstybė, kurioje aukščiausia sausumos vieta virš jūros iškilusi ne daugiau ne du metrus, turi tikėtis, jog pasaulyje bus imtasi veiksmų klimato kaitos problemoms spręsti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kuris, vykdamas į konferenciją, taip pat aplankė Kiribatį, savo kalboje nurodė, jog „klimato kaita nėra rytdiena, tai vyksta dabar“.

„Tuos, kurie mano, kad klimato kaita – tolima ateitis, kviečiu į Kiribatį. Klimato kaita – tai ne rytdiena, ji jau maišosi mums po kojomis. Kiribatyje ir kitur – beveik tiesiogine šių žodžių prasme“, – teigė jis.

Kiribačio, kurį sudaro 33 koralų atolai, kaimeliai, buvę paplūdimiuose, jau turėjo būti perkelti dėl prisiartinusių bangų. Sūrus vanduo sugadino gėlo vandens atsargas ir derliųa.

A. Tongas sakė matęs žmogaus rankomis sukurtos plaukiojančios salos modelius, kurios kainuotų apie 2 mlrd. dolerių (4,9 mlrd. litų). Nors tai jam pasirodė „kaip iš mokslinės fantastikos“, A. Tongas tvirtina, kad turi būti svarstomos ir radikalios idėjos.

„Jei jums grėstų paskęsti su visa šeima, ką darytumėt? Ar šoktumėt ant tokios platformos, ar ne? Manau, kad taip“ – kalbėjo jis.

Tarp kitų idėjų – tarp jūros ir sausumos iškelti sienas, kas kainuotų apie milijardą dolerių (2,5 mlrd. litų). Tačiau tokios sumos – neįkandamos mažai Kiribačio valstybei, tad A. Tongas tikisi, jog tokius projektus turėtų finansuoti tarptautinė bendruomenė, nes iki šiol Kiribatis, nepaisant pažadų, gavo mažai paramos iš turtingesniųjų tautų, kurios yra didžiausios atmosferos teršėjos ir todėl mažųjų valstybių laikomos atsakingomis už klimato kaitą.

Kiribatyje, buvusioje britų kolonijoje, gyvena 103 tūkst. žmonių, daugelis susitelkę pagrindiniame atole Tarawoje – pasagos formos salelių grandinėje aplink centrinę lagūną. Kaip ir kitoms mažai virš jūros lygio pakilusioms Ramiojo ir Indijos vandenyno valstybėms, kylant vandenyno lygiui, jai gresia nugrimzti į užmarštį. A. Tongo teigimu, dabar valstybės sprendžia ne prisitaikymo, o išgyvenimo klausimą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas taip pat pabrėžė, kad jo apsilankymas Kiribatyje sutvirtino nuomonę, jog „kažkas yra negerai su dabartiniu ekonominės plėtros modeliu“.

„Mums nepavyks sumažinti emisijų be tvarios energetikos sprendimų“, – pabrėžė jis.