Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Savaitgalį pasaulio gyventojų skaičius peržengė 7 mlrd. ir dėl to portalas „Business Insider“ mano, kad galbūt jau atėjo metas pasiruošti tam, kaip pasaulis atrodys praėjus keliems dešimtmečiams. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nors dauguma iš mūsų jau galbūt nebesulauksime naujo šimtmečio, tačiau Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad iki 2100 metų pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 mlrd. Esant dabartiniam gyventojų skaičiui pasaulis susiduria su didelio skurdo, alkio, gamtinių išteklių trūkumo, sparčiai augančios urbanizacijos ir klimato kaitos problemomis. Siūlome persikelti į ateitį ir pažvelgti, kaip pasaulis atrodys 2100 metais. Iki 2100 metų 80 proc. visų pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Auganti urbanizacija bus vienas iš būdų, kaip mūsų planetoje sugebės sutilpti 10 mlrd. žmonių. Atsiras daug naujų miestų ir vis dažnesniu reiškiniu taps megamiestai (miestai, kuriuose gyvens daugiau kaip 20 mln. gyventojų). Tarp kandidatų tapti megamiestais yra Pekinas, Delis, Džakarta, Meksikas, Mumbajus, San Paulas ir Šanchajus. Pasaulyje geriausiu atveju liks keli šimtai kalbų. Šiuo metu pasaulyje kalbama daugiau kaip 7 tūkst. skirtingų kalbų, tačiau laikui bėgant kalbų skaičius turėtų mažėti. Anglų kalba taps daugiausiai naudojama bendravimo forma. 22,3 proc. gyventojų bus mažiausiai 65 metų amžiaus. 2010 metais tokių gyventojų dalis sudaro 7,6 proc. visų pasaulio gyventojų. Tai reiškia, kad jaunimui teks dar didesnė našta išlaikyti pagyvenusius pasaulio gyventojus. Didžiausias gyventojų skaičiaus prieaugis bus pastebimas besivystančiame pasaulyje, ypatingai Afrikoje. Afrikos gyventojų skaičius išaugs nuo 1 mlrd. 2010 metais iki 3,6 mlrd. 2100 metais. Demografinės, o kartu su ja ir geopolitinės permainos bus itin reikšmingos. Kituose pasaulio žemynuose gyventojų prieaugis bus lėtesnis. Pavyzdžiui, JAV gyventojų skaičius išaugs nuo šiandien esančio 311 mln. iki 478 mln. 2100 metais. Pasaulinė gyvenimo trukmė sieks apie 81 metus. Šiandien vidutinė mūsų gyvenimo trukmė yra 68 metai. Vis dėlto, JT ataskaitoje nėra įvertinta galimybė, kad gyvenimo trukmė gali išaugti dėl naujų tyrimų genų inžinerijos bei nanomedicinos srityse. Prognozė taip pat neapima tokių galimų pavojų kaip ateivių invazija ar pandemija. Dėl pasaulinio klimato atšilimo didėjantis gyventojų skaičius susidurs su rimta maisto trūkumo problema. Šiuo metu visame pasaulyje yra 925 mln. badaujančių gyventojų. Šį skaičių dar labiau padidins augantis gyventojų skaičius, o pasaulinis klimato atšilimas dar labiau apsunkins maisto trūkumo problemos sprendimą. Kylanti oro temperatūra visame pasaulyje sutrumpina augimo sezoną tropikuose ir subtropikuose, padidina sausros tikimybę ir 20-40 proc. sumažina tokių augalų kaip ryžiai ar kukurūzai derlių. Koraliniai rifai ir juose esanti gležna ekosistema gali suirti. Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos anglies dvideginio lygis pasieks 560 dalelių milijone. Dėl to visame pasaulyje išnyks daugiau kaip 9 tūkst. koralinių rifų. Be to, kad koraliniai rifai yra labai gražūs, juose taip pat gyvena tūkstančiai skirtingų žuvų rūšių, čia maitinasi ir dauginasi nesuskaičiuojama galybė kitų gyvūnų. Dėl aukštos temperatūros ir vandens rūgštingumo lygio koraliniams rifams atsikurti tampa labai sudėtinga. Naftos, gamtinių dujų ir anglies vartojimas nukris iki beveik nulinės ribos. Turint omenyje šiandieninį vartojimo lygį, šie riboti gamtos ištekliai galiausiai baigsis. Kai kurios prognozės teigia, kad po 2040 metų naftos suvartojimas kasmet kris po 5 proc. Dujų vartojimas kris dar didesniu tempu. Tuo tarpu atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo ar saulės energija, bus naudojami vis dažniau ir iki 2100 metų turėtų tapti pirminiais mūsų energijos šaltiniais. Mobilesnė talentingų žmonių rinka reikš, kad tokiose šalyse kaip Kinija ar Japonija išliks vis mažiau homogeniškumo. Globaliame pasaulyje vis daugiau žmonių, ieškodami geresnių galimybių, savo gabumus perkels į užsienį. Įvairovė išpils valstybėse, kurios šiuo metu pasižymi dideliu homogeniškumu. Valstybės ir miestai, kurie nebandys prisivilioti talentingų žmonių iš viso pasaulio, galiausiai bus pasmerktos atsilikti. Alternatyvūs gyventojų prieaugio scenarijai JT ataskaitoje, kuri prognozuoja, kad iki 2100 metų pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 mlrd., taip pat yra pateikiami ir du mažiau tikėtini scenarijai: a) pasaulio gyventojų skaičius gali pasiekti 15,8 mlrd. b) gyventojų skaičius gali nukristi iki 6,2 mlrd. Antrasis scenarijus galbūt nesukeltų rimtesnių problemų, tačiau pirmuoju atveju mūsų planetai iškiltų rimtas pavojus. Norint išgyventi, reiktų imtis drastiškų priemonių tokiam milžiniškam gyventojų skaičiui suvaldyti.
.
|