Brangiausias miestas pasaulyje. Neatspėsite…

Tai – Angolos sostinė Luanda. JAV konsultacijų bendrovė „Mercer“ Angolos sostinę Luandą brangiausia sostine pripažįsta jau dvejus metus iš eilės. Visai šalia – trečioje vietoje pagal pragyvenimo kainas yra kitos Afrikos valstybės Čado sostinė Ndžamena.

Pusė Angolos gyventojų turi išgyventi vos už 2 dolerius per dieną, tačiau už namo nuomą Luandoje čia teks pakloti net iki 10 tūkst. dolerių per mėnesį, viešbučio kambarys turistui atsieis bent 400 dolerių už naktį, neįmantrūs pietūs dviem kavinėje kainuos bent 50 dolerių, o padoresniame restorane – ir 200. Ką jau kalbėti apie importuotų pomidorų kilogramą už pribloškiančią 16 dolerių kainą.

BBC žurnalistai lankėsi beveik 5 mln. gyventojų turinčioje Angolos sostinėje ir aiškinosi tokio brangaus pragyvenimo priežastis.

Vis daugiau žmonių nepragyvendami palieka Luandą ir renkasi karjerą užsienyje. Tačiau jų vietą užima augantis imigrantų srautas – daugiausia iš Europos skolų krizės nustekentos… Portugalijos. Atsigaunančią Luandą jie renkasi dėl valstybinės kalbos, išlikusios čia nuo kolonijinių laikų.

Didžiausios išlaidos – maistui

Kai 2008 metais indonezietė Wina Miranda su savo vyru inžinieriumi persikėlė gyventi į Luandą, ji žinojo, kad kainos čia nemažos, bet tokių nesitikėjo.

„Kai „Google“ ieškojau informacijos apie Angolą, radau tik daugybę istorijų, kaip ten brangu. Bet tikrąsias kainas pamatėme tik čia atvykę“, – BBC pasakojo moteris.

Būsto, transporto ir vaikų mokslo išlaidas apmoka jos vyro kompanija, tačiau W. Miranda teigė maistui išleidžianti milžinišką pinigų sumą.

„Per mėnesį tam išleidžiame apie 2 000 dolerių, o net nevartojame alkoholio“, – tikino ji ir pabrėžė, kad mėsa ir daržovės šioje šalyje yra vieni brangiausių produktų.

„Esame azijiečiai, todėl valgome daug pupelių daigų, bet už skardinę sumoku apie 6 dolerius. O šaldytos jautienos kilogramas gali atsieiti ir 45 dolerius, – pasakojo Luandos gyventoja. – Pigu tik alus, cigaretės, ir degalai.“

Štai telekomunikacijų inžinierius iš Portugalijos Fernando Azvedo su žmona į Angolos sostinę atsikėlė daugiau nei prieš metus. Pasak jo, sostinėje tėra vos keletas pigių produktų: alus – 0,6 dolerio, cigaretės – 1,5 dolerio ir dyzelinas, kurio litras tekainuoja 0,4 dolerio.

Portugalui buto nuoma kas mėnesį kainuoja 5 tūkst. JAV dolerių, laimė, šias išlaidas padengia darbdaviai.

Nėra kokybės

Kitas Luandos gyventojas vokietis Jamesas Wilde jau išmaišė visą pasaulį, bet kol kas nusprendė padirbėti vienoje Angoloje įkurtų Vokietijos telekomunikacijų bendrovių. Jo įsitikinimu, Luanda yra brangiausia vieta žemėje.

„Gyvendamas Maskvoje už butą su dviem miegamaisiais per mėnesį mokėdavau 2 tūkst. eurų, tačiau apartamentai, kuriuos gaudavau už tokią sumą, buvo kur kas prabangesni nei Luandoje, – sako J. Wilde. – Pirmą kartą čia užėjęs į maisto parduotuvę išleidau 800 dolerių, tačiau neprisikroviau pilnos bagažinės maisto.“

Pasak jo, blogiausia, kad produktų kokybė ir aptarnavimo lygis Luandoje neatitinka aukštų kainų, tačiau užsienio darbdaviai moka konkurencingus atlyginimus ir taip išlaiko kvalifikuotus užsieniečius šalyje.

Karas ir korupcija

Rekordines pragyvenimo kainas Angolos sostinėje lėmė bent keletas priežasčių. Kai 1975 metais šalis atsikratė Portugalijos valdžios jungo, prasidėjo pilietinis karas ir truko iki pat 2002-ųjų. Jis nustekeno šalies pramonę ir žemės ūkį, per susirėmimus buvo sunaikinti keliai, geležinkeliai, visa šalies infrastruktūra.

Anksčiau svarbi kavos ir medvilnės eksportuotoja Angola tapo priklausoma nuo importo – maždaug 80 % plataus vartojimo prekių šalis atsiveža iš svetur.

Be brangaus importo, kainoms įtakos turi ir korumpuota šalies muitinės bei jūrų uostų sistema. Neoficialiai kalbama, kad prekių importą šalyje kontroliuoja saujelė verslininkų, suinteresuotų aukštomis kainomis.

Angolos pramonės asociacijos vadovas Jose Severino BBC teigė, kad kol kas šaliai prekes geriau importuoti, nes jų gamyba šalyje kainuotų dar daugiau. Čia stinga elektros energijos, susisiekimo sistema itin prastos būklės, trūksta ir darbininkų, kurie turėtų reikiamų įgūdžių – sąnaudos pernelyg didelės. J. Severino pripažįsta, kad vietos verslui atsigauti trukdo ir paini biurokratinė sistema bei dideli mokesčiai.