Afganistano tradicija: mergaitės, priverstos tapti berniukais

Kai buvusi Afganistano parlamento narė Azita Rafhat padeda savo dukterims išsiruošti į mokyklą, vieną iš jų moteris aprengia kitaip. Trys buvusios parlamentarės dukterys apsivelka baltus drabužius ir plaukus paslepia po baltomis skraistėmis, tačiau ketvirtoji mergaitė, Mehrnoush, apsirengia kostiumu su kaklaraiščiu. Išėjusi iš namų Mehrnoush jau nebe mergaitė, o berniukas – Mehranas.

Azita nepagimdė sūnaus, tad norėdama tai pakeisti ir išvengti žmonių patyčių dėl to, kad neturi sūnaus, moteris ryžosi radikaliam sprendimui. Jį įgyvendinti nebuvo sudėtinga – tereikėjo dukrai nukirpti plaukus ir aprengti ją berniukiškais drabužiais.

Afganistane ši tradicija turi pavadinimą – „bacha posh“, arba: mergaičių maskavimas berniukais.

„Kai Afganistane užimi aukštą poziciją, žmonės į tave žiūri kitaip. Jie sako, kad tavo gyvenimas tampa visavertis tik tuomet, jei turi sūnų“, – kalbėjo ji.

Afganistane dėl įvairių ekonominių ir socialinių priežasčių berniukams visuomet teikta pirmenybė. Azitos vyro Ezatullaho Rafhato nuomone, sūnaus turėjimas – tai prestižo ir garbės reikalas.

„Kas beateitų į mūsų namus, sakytų: „Ak, apgailestaujame, kad neturite sūnaus“. Todėl pamanėme, kad vieną iš dukterų maskuoti berniuku yra gera mintis, nes ji taip pat to norėjo“, – kalbėjo vyras.

Azita – ne vienintelė tokiam dalykui pasiryžus motina.

Nemergaitiška

Daug mergaičių, prisistatančių berniukais, galima išvysti Afganistano turguose. Kai kurios šeimos savo dukteris maskuoja berniukais, kad jos laisvai galėtų dirbti gatvėse ir išmaitinti savo šeimas. Berniukais apsimetančios mergaitės pardavinėja vandenį ir kramtomąją gumą. Joms dažniausiai nuo penkerių iki 12 metų.

Mergaitės, auginamos berniukais, visą gyvenimą taip negyvena. Sulaukusios 17 ar 18 metų, jos vėl tampa mergaitėmis. Tačiau šis pokytis nėra lengvas.

Elaha berniuku apsimetinėjo 20 metų, nes jos šeima neturėjo sūnaus. Mergina ji vėl tapo tik prieš dvejus metus, kai pradėjo lankyti universitetą. Vis dėlto Elaha nesijaučia tikra moterimi. Mergina pasakojo, kad jos įpročiai yra nemergaitiški ir kad ji nenori ištekėti. „Kai buvau vaikas, mano tėvai maskavo mane berniuku, nes aš neturėjau brolio. Dar visai neseniai žaidžiau su berniukais ir turėjau daugiau laisvės“, – kalbėjo Elaha.

Ji nenoriai vėl tapo mergina ir teigia tai padariusi tik dėl socialinių tradicijų. „Jei mano tėvai privers mane ištekėti, aš atsigriebsiu už visų Afganistano moterų sielvartą. Mušiu savo vyrą taip stipriai, kad jis mane turės kiekvieną dieną vestis į teismą“, – kalbėjo mergina.

Įprasta istorija

Afganistane tokios istorijos yra įprastos. Bemaž visi šioje šalyje turi artimųjų ar kaimynų, paklususių šiai tradicijai. Šalies šiaurėje esančios Balkho provincijos Moterų teisių departamento vadovė Fariba Majid kadais taip pat prisistatydavo berniuko Wahido vardu.

„Šeimoje buvau trečioji dukra. Kai gimiau, tėvai nusprendė mane maskuoti berniuku, – pasakojo moteris. – Kartu su tėvu dirbau jo parduotuvėje ir net vykau į Kabulą atvežti prekių.“

Moteris mano, kad ši patirtis leido jai įgyti pasitikėjimo savimi ir pasiekti tai, ką ji turi šiandien.

Nenuostabu, kad net Mehrano motina Azita kadais gyveno kaip berniukas. „Leiskite man jums atskleisti paslaptį, – kalbėjo ji. – Kai buvau vaikas, prisistatydavau berniuku ir dirbau kartu su savo tėvu. Gyvenau tiek vyrų, tiek moterų pasaulyje. Tai man padėjo tapti ambicingesne karjeroje.“

Teisių pažeidimas

Ši tradicija Afganistane egzistuoja šimtmečius. Pasak sociologo Kabule Daudo Rawisho, tradicija galėjo atsirasti tada, kai afganistaniečiai buvo priversti kovoti su įsibrovėliais. Norėdamos kovoti, moterys turėjo maskuotis vyrais.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Qazi Sayedas šią tradiciją vadina žmogaus teisių pažeidimu. „Negalime trumpam pakeisti kažkieno lyties. Negalima mergaitės pakeisti berniuku trumpam laikui. Tai prieštarauja žmogiškumui“, – sakė jis.

Ši tradicija turėjo neigiamos įtakos kai kurioms mergaitėms, kurios jaučiasi netekusios esminių vaikystės prisiminimų ir praradusios savo identitetą. Kitos džiaugiasi turėjusios galimybę pajusti laisvę, kurios niekada nebūtų turėjusios, jei visą laiką būtų gyvenusios mergaičių gyvenimus.

Visiems kitiems lieka neatsakytas svarbus klausimas: ar išauš diena, kai mergaitės Afganistane mėgausis tokia pat laisve ir pagarba kaip ir berniukai?