Visa statanti ir griaunanti urbanizacija

Apie juos ir skurdo mažinimą kalbėta birželio pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų (JT) tvarios plėtros konferencijoje „Rio+20“.

Šveicarijoje bankas „Credit Suisse“ neseniai paskelbė kiek netikėtas tyrimo išvadas: jau 2037 m. maždaug pusė pasaulio žmonių gyvens besivystančių ekonomikų – Kinijos, Indijos, Egipto, Pakistano, Indonezijos, Nigerijos, Filipinų, Tailando ir Vietnamo – miestuose. Tyrime taip pat pateikiamas sąrašas valstybių, kuriose dėl patrauklaus investavimo klimato Azijoje sumažės investicijų kiekis. Pastarajame minimos Europos valstybės ir JAV. Kokių pasekmių pasaulio ekonomikos raidai ir ekologinei būklei gali turėti tokia sparti urbanizacijos ir industrializacijos plėtra?

Miestai plėsis

Urbanizacija pasaulyje iki šiol plėtėsi neregėtais tempais – XIX a. pasaulio gyventojų populiacija padidėjo 1,7 karto, o miestuose gyvenančių žmonių skaičius – 4 kartus. JT prognozuoja, kad per pirmuosius du šio amžiaus dešimtmečius miestuose gyvenančių žmonių populiacija padidės iki 5,1 mlrd.

Viena vertus, tai optimizmą keliantys skaičiai, bylojantys apie aukštesnį žmonijos išsivystymo lygį ir mažėjantį skurdą pasaulyje. Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp urbanizacijos ir bendrojo vidaus produkto augimo. Kai kurių ekspertų skaičiavimu, šalyje urbanizacijai padidėjus 5 proc. bendrasis vidaus produktas gali paaugti dešimtadaliu. Be to, urbanizacija tiesiogiai daro įtaką gamybai, paklausai ir investicijoms, skatina plėstis bankinį, informacinių technologijų, metalurgijos ir kitus sektorius. Žvelgiant pro ekonominę prizmę urbanizacija dažniausiai sietina su išsivystymu ir pakilimu.

Ne tik pranašumai...

Pažvelgus į urbanizacijos sukeliamas ekologines pasekmes ir Žemėje mažėjančius išteklius atsiveria priešingas vaizdas.

Pasaulio laukinės gamtos fondo neseniai pateiktoje Gyvosios planetos ataskaitoje pastebima, kad žmonės Žemėje vis dar suvartoja kur kas daugiau išteklių, negu kada nors bus galima atkurti, o urbanizacija ir augantis gyventojų skaičius, manoma, 2050 m. jau sieksiantis nebe 7 mlrd., o 9,3 mlrd., išteklių eikvojimą paspartins dar labiau.

Pavyzdžiui, pasaulyje sparčiai mažėja miškų, o tris ketvirtadalius pasaulio medienos, pasak ataskaitos, sunaudoja Afrikos ir Azijos valstybės, kuriose gyventojų populiacija ir urbanizacija dar didės. Todėl ateityje turėtų būti sunaikinama dar daugiau miškų.

Urbanizacija netiesiogiai prisideda ir prie anglies dvideginio dujų didėjimo, globalinio atšilimo, upių ir vandenynų taršos bei daugelio kitų problemų.

Suderinti tikslus!

Į daugelį kilsiančių problemų bus mėginama atsakyti šią savaitę prasidėsiančioje pasaulinėje Jungtinių Tautų tvarios plėtros konferencijoje „Rio+20“. Rio de Žaneire susirinkę pasaulio lyderiai, verslo ir svarbių pasaulio organizacijų atstovai birželio 20–22 dienomis mėgins susitarti dėl sutarties, kuri valstybes paskatintų spręsti svarbiausias problemas – padidinti maisto, vandens ir energetinių išteklių prieinamumą vargingose pasaulio šalyse, naikinti subsidijas iškastiniam kurui, didinti vandenynų apsaugą ir kt.

Konferencijoje taip pat turi būti numatytos naujų tūkstantmečio plėtros tikslų gairės. „The Huffington Post“ pastebi, kad labai svarbu, jog iškelti tikslai būtų konkretūs – dėl konkretumo esą ir pavyko įgyvendinti kai kuriuos anksčiau pasaulio lyderių iškeltus tikslus, pavyzdžiui, perpus sumažinti žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1, 25 dolerio (3,45 lito) per dieną, skaičių pasaulyje.

Reikės ne tik numatyti uždavinius skurdui mažinti, bet ir siekti, kad ekonominis augimas neišsivysčiusiose šalyse nedarytų grėsmės gamtai. Ekonominių ir ekologinių tikslų suderinimas ir yra vienas esminių konferencijos tikslų.

Lyderiai nesutaria

Deja, valstybių vadovų nesutarimai ir atsainus požiūris į pasaulio problemas kelia abejonių, ar daugeliu svarbiausių klausimų bus rastas bendras sutarimas. Sutarties projektas, pavadintas „Ateitis, kurios norime“, kritikuojamas dėl to, kad jame per daug paisoma stambiųjų verslininkų, ypač didžiųjų bankų ar galingų prekybinių korporacijų interesų.

Pasaulio lyderės, ypač JAV, nenoriai kalba apie tarptautinius tikslus, kurie pakenktų jų ekonomikos plėtrai. JAV prezidentas Barackas Obama, kaip ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Europos Parlamento atstovai pranešė į konferenciją nevyksiantys. Be to, manoma, kad politikams susikalbėti trukdys ekonominė krizė, besikeičianti jėgų pusiausvyra pasaulyje (didėjanti Kinijos įtaka) ir artėjantys JAV prezidento rinkimai.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, dabar vadovaujantis aplinkos apsaugos organizacijai „Green Cross International“, palygino prieš 20 metų vykusį pasaulio lyderių susitikimą su dabartiniu. Esą pastarajame dominuoja cinizmas ir desperacija, o anksčiau buvo matoma viltis ir optimizmas.

„Man gaila matyti tokį atotrūkį tarp turtingų ir vargšų, finansų krizę sukėlusį neatsakingumą, susiskaldymą ir nevykusius pasiteisinimus, kai pradedame kalbėti apie tūkstantmečio tikslų įgyvendinimą“, – svarbiausius konferencijos iššūkius apibendrino M. Gorbačiovas.

Faktai: Urbanizacija

• Šiuo metu pusė žmonių gyvena miestuose, kurie užima vos 1 proc. Žemės paviršiaus
• Maždaug 2,4 mlrd. žmonių Žemėje vis dar gyvena už mažiau nei 2 dolerius (5,5 lito) per dieną
• Gyvosios planetos ataskaitoje prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje žmonių skaičius sieks 9,3 mlrd.
• „Credit Suisse Group“ tyrimo duomenimis, 2037 m. pusę pasaulio gyventojų sudarys žmonės iš besivystančių ekonomikų

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, (nr. 23(85) birželio 18-24 d.).