Didžiausia istorijoje banga - Aliaskos krantą nuplovęs 524 metrų aukščio "Aliaskos monstras" (Video)

7,7 balo pagal Richterio skalę požeminiai smūgiai ir juos lydėjusi nuošliauža sukėlė bangą, kuri bloškėsi į pietvakarinį Žilbero fiordą krantą. Cunamis smogė su tokia jėga, jog nuplovė Žilbero fiordą nuo Litujos užutekio skyrusį kelių šimtų metrų aukščio sausumos kyšulį. Banga nusirito per visą Litujos užutekį į Aliaskos įlanką. Bangos būta sunkiai įsivaizduojamo aukščio ir galios: Litujos apylinkėse cunamis nuplovė net 524 metrų virš jūros lygio augusius drūtus medžius. Milijonai su visomis šaknimis išrautų medžių iškeliavo į jūrą. 524 metrai - tokia yra aukščiausia žmonijai žinoma vandenyno banga. Litujos užutekis yra ledo išgremžtas potvynių vandenų maitinamas fiordas Aliaskos įlankos žiemrytinėje pakrantėje. Jo ilgis - maždaug 11,3 km, plotis - 3,2 km. Giliausia vieta - 219 metrų. Tiesa, toje vietoje, kur fiordas susisiekia su Aliaskos įlanka, gylis siekia tik 9,7 metro. Feirvezerio sprūdis driekiasi palei žiemrytinę užutekio dalį - būtent sprūdis suformavo T formos užutekio pavidalą. Ledynų sąlygota uolų erozija išilgai sprūdžio suformavo ilgą linijišką duburį, kuris vadinamas Feirvezerio tranšėja (Fairweather Trench). Litujos ledynas ir Šiaurės Krilono ledynas dalį Feirvezerio tranšėjos uolienų nunešdavo į Litujos užutekį.

Uolienų nuošliauža 1958-ųjų liepos 9 d. prasidėjo nuo stačių uolų, kurios smygso žiemrytiniame Žilbero fiordo krante (žemėlapyje pažymėta raudona zona su užrašu "Rockslide"). Akmenys į Žilbero fiordą pažiro iš beveik kilometro aukščio (914 metrų). Akimoju į vandenį nuslinkusių 30,6 mln. kubinių metrų uolienų fiordo vandenį pakėlė į neregėtą aukštį - cunamio banga nuplovė visą Litujos įlankos pakrančių augaliją ir dirvožemį (tai žymi geltona spalva). Skaičiai - cunamio aukštis (pėdomis). Žemėlapis sudarytas pagal leidinio " United States Geological Survey Professional Paper 354-C " duomenis.

Vieno iš liudininkų prisiminimai: Hovardas Ulrichas (Howard G. Ulrich) H. Ulrichas su 7 m. sūnumi į Litujos užutekį laiveliu "Edrie" įplaukė apie 8 val. vakaro. Inkarą išmetė maždaug 9 metrų gylyje, mažoje įlankėlėje palei pietinį krantą. H. Ulrichą pažadino baisus laivelio siūbavimas. Įsidėmėjęs laiką, jis išėjo į denį ir išvydo galingą žemės drebėjimą krante, kuris Litujos užutekį juosiančių kalnų viršuje išjudino lavinas. Praėjus maždaug 2,5 min. po žemės drebėjimo užutekyje pasigirdo pirmasis kurtinantis riaumojimas. Anot H. Ulricho, "Žilbero fiorde akimirksniu stojo banga - prieš pat žemės drebėjimo pabaigą. Iš pradžių tai buvo ne banga. Tai buvo kažkas panašaus į sprogimą ar į ledyno grumėjimą. O tada pasirodė banga." H. Ulrichas stebėjo, kaip banga auga ir artėja. Laivelį ji pasiekė praėjus maždaug 2,5-3 minutėms nuo to momento, kai jis ją pastebėjo. Supratęs, kad nespės pakelti inkaro, jis išmetė likusią grandinės dalį į vandenį ir užvedė variklį. Pusiaukelėje tarp užutekio galo ir Senotafo salos banga virto statmena siena, kurios aukštis - apie 30 metrų. Ji driekėsi nuo kranto ligi kranto. Banga gaubėsi ir lūžo ant šiaurinės Senotafo salos dalies. Kai banga pasivijo laivelį "Edrie", ji atrodė grėsmingai stati, maždaug 15-20 metrų aukščio. Inkaro grandinė nutrūko ir laivelis pakilo kartu su banga. Bangą jį nunešė (ko gero, virš pietinio užutekio kranto), o paskui, siūbtelėdama atgal - į užutekio centrą.

Bangai nusiritus į Aliasko įlanką, užutekio vanduo sugrįžo į įprastinį lygį, tačiau labai sūkuriavo, plakėsi į krantus (5-6 metrų aukščio bangomis). Po 25-30 min. užutekis visiškai nurimo. Tiesa, pakrantėse plūduriavo galybės rąstų, kurie iš lėto plaukė užutekio centro, o paskui ir žiočių link. Nuėjus pirmajai didžiulei bangai, H. Ulrichas vėl galėjo vairuoti laivą ir apie 23 val. žiotimis išplaukė į Aliaskos įlanką. Gigantišką bangą atlaikė ir dar vienas laivas "Badger", kuriuo žvejojo sutuoktiniai Svansonai (Swansons). Trečias cunamio metu buvęs laivas nuskendo. Juo plaukę du asmenys (manoma, kad tiek jų buvo denyje) dingo be žinios.