Ateities miestai šiandien (Foto)

Praėjusiame amžiuje būta nemažai tokių atvejų, kai miestai, dažniausiai sostinės, buvo statomi tuščioje vietoje, ieškant politinės naudos. 1913 metais Australijos sostinės Kanberos statybos buvo pradėtos, laikantis plano, kurį nulėmė to meto architektūrinė mada kurti žalumoje paskendusius „miestus sodus“. Į Kanberą daugelis svarbiausių valstybės institucijų buvo sukeltos siekiant sumažinti tarp didžiųjų šalies miestų, Sidnėjaus ir Melburno ir jų gyventojų tvyrančią įtampą. Dėl panašių priežasčių 1960 metais Brazilijos sostine oficialiai tapo to paties pavadinimo miestas, pradėtas statyti 1956 metais centrinėje šalies dalyje, toliau nuo pietinės pakrantės, kur tradiciškai buvo sutelkta didžioji dalis šalies politinės ir ekonominės galios. Brazilijos miesto kūrėju laikomas architektas Oscaras Niemeyeris, miręs 2012 metų gruodį, sąmoningai pritaikė jį augantiems automobilių transporto srautams ir nusagstė puikiais monumentalios moderniosios architektūros pavyzdžiais.

Pakistano sostinė 1966 metais buvo perkelta iš Karačio uosto Indijos vandenyno pakrantėje į visiškai priešingame šalies pakraštyje, netoli ginčijamo su Indija Kašmyro regiono, naujai pastatytą Islamabado miestą. Jis iki šiol laikomas vienu geriausių modernizmo architektūros pavyzdžių, nors ir nesusilaukia tiek daug dėmesio kaip Brazilija. Per keletą pastarųjų dešimtmečių išdygo ir daugiau naujų sostinių, visų pirma – Astana Kazachijoje ir Naipidas Birmoje (Mianmare). Vis dėlto politinius motyvus, pirmiausia autoritarinių vadovų norą palikti ryškų pėdsaką istorijoje, vis dažniau užgožia pastangos kurti „išmaniuosius miestus“, kuriuose būtų kuo efektyviau naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos. Interneto amžius atnešė ne vien naujų galimybių, bet ir iššūkių, kurie skatina visai kitaip pažvelgti į gyvenimą šiuolaikiniame mieste. Songdo (Pietų Korėja) Kaip rašo BBC, Songdo projektas Pietų Korėjos Inčono uoste, netoli šalies sostinės Seulo, šiuo metu laikomas vienu drąsiausių bandymų „įtinklinti“ visą miestą. Statybos šioje vietovėje prasidėjo dar 2005 metais. Bendra projekto vertė vertinama 35 mlrd. JAV dolerių.

Pagrindinė mintis, įgyvendinama Songdo – informacinių sistemų sujungimas. Kritikai dėl to jį vadina „miestu dėžėje“, kuris esą demonstruoja šiuolaikines technologijas, tačiau nebūtinai yra patogus gyventi. Visame mieste integruota daugybė jutiklių. Kiekviename bute įrengti informaciniai terminalai, kurie ne tik leidžia gyventojams nuotoliniu būdu kontroliuoti šilumos tiekimą ir durų užraktus, bet ir suteikia prieigą prie įvairių viešųjų paslaugų. Į vieną tinklą, suprojektuotą amerikiečių kompanijos „Cisco“, sujungti ir visi Songdo biurai ir mokyklos. Siekdami patraukti potencialių gyventojų dėmesį, miesto kūrėjai neslepia pasiskolinę idėjų iš kitų žymių miestų. Reklama oficialiame puslapyje skelbia, kad mieste galima rasti „plačius Paryžiaus bulvarus, 100 akrų ploto Centrinį parką, primenantį Niujorką, nedidelių skverų, panašių į Savanos, sistemą, modernių kanalų sistemą, įkvėptą Venecijos, ir parodų centrų architektūrą, primenančią garsiuosius Sidnėjaus operos rūmus“. Songdo ketinama užbaigti 2015 metais. Tuo metu jame turėtų gyventi apie 65 tūkst. žmonių, be to, tikimasi, kad naujos darbo vietos iš miesto apylinkių pritrauks dar apie 300 tūkst. darbuotojų. Masdaras (JAE) Statomas JAE sostinės Abu Dabio priemiestis Masdaras pretenduoja tapti „žaliausia“ gyvenviete pasaulyje. Skelbiama, kad jo centre stovės saulės energijos elektrinė, o už miesto ribų – didelis vėjo jėgainių parkas. Šiuolaikiniai prietaisai seks ir matuos vandens, maisto produktų ir atliekų apykaitą mieste.

Masdaras šiuo metu kyla ant dirbtinės platformos, kurioje išvesti inžineriniai tinklai bus lengvai prieinami specialistams. Jame nėra vietos automobiliams, o viešojo transporto vaidmenį ateityje turėtų atlikti nedideli elektromobiliai, be vairuotojo įsikišimo judėsiantys specialiomis trasomis 6 metrų gylyje. Kritikų teigimu, nors visa tai panašu į išsipildžiusią svajonę, Masdaro kūrėjų pasirinktas modelis negali būti pritaikytas kitose šalyse, stokojančiose energetinių ir finansinių išteklių. Vis daugiau abejonių kyla ir dėl to, ar Masdaras gali būti įgyvendintas netgi turtų pertekusiuose JAE. Iš pradžių buvo planuojama, kad 40 tūkst. gyventojų miestas bus užbaigtas 2016 metais, tačiau pastaruoju metu kalbama, kad darbų pabaiga bus švenčiama kažkada po 2020-ųjų. Rio de Žaneiras (Brazilija) Rio de Žaneiras, buvusi Brazilijos sostinė, įkurtas dar XVI amžiuje. Tačiau artėjančių 2016 metų vasaros olimpinių žaidynių sostinė ir vienas iš miestų, kur vyks 2014 metų pasaulio futbolo čempionatas, siekia tapti „išmanus“.

2010 metais miesto meras kreipėsi į kompaniją IBM su užsakymu įrengti bendrą operacijų centrą, kuris leistų koordinuoti visų 30 miesto agentūrų, nuo transporto iki greitosios pagalbos, veiksmus. Tai reikštų, kad, susidarius kritinei situacijai, norimoje miesto dalyje galima būtų staiga sustabdyti viešąjį transportą, suburti gelbėtojų pajėgas, atjungti dujų tiekimą ir informuoti gyventojus apie iškilusias grėsmes socialiniuose interneto tinkluose. IBM specialistai taip pat išplėtojo sudėtingą orų prognozės sistemą, kurios viena pagrindinių užduočių – laiku perspėti apie dideles liūtis, potvynius ar purvo nuošliaužas. Rio de Žaneiro valdžia pastaraisiais metais ėmėsi spręsti ir kitą įsisenėjusią problemą – nusikaltėlių gaujų savivalę didžiuosiuose miesto lūšnynuose (favelose). Policijos pajėgos pradėjo vykdyti reidus daugiausiai problemų keliančiuose miesto rajonuose. Be to, ir Rio de Žaneiro gyventojai vis aktyviau įsitraukia į įvairias akcijas, kurių tikslas – atgaivinti favelas ir padaryti gyvenimą jose pakenčiamesnį. Barselona (Ispanija) Katalonijos regiono centras nenori garsėti vien nebaigta statyti šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) ir viena stipriausių pasaulio futbolo komandų. Barselonos pareigūnai pastaraisiais metais įvairiose tarptautinėse konferencijose kartoja, kad ateitis gali priklausyti ne nacionalinėms valstybėms, o didiesiems miestams, kurie privalo tam tinkamai pasirengti.

Barselonoje jau buvo optimizuoti autobusų maršrutų, šiukšlių surinkimo ir transporto srautų valdymo tinklai. Minties sukurti vieną valdymo centrą, kaip Rio de Žaneire, buvo atsisakyta, baiminantis, jog tai nėra pats efektyviausias būdas tvarkytis su didelio miesto problemomis. Katalonai neketina sustoti, todėl inicijavo „Miestų protokolo bendriją“, prie kurios jau prisijungė nemažai pasaulio miestų, tokių kaip Niujorkas, Maskva, Paryžius, Čikaga, Amsterdamas ir Kopenhaga, bei mokslo įstaigų ir verslo bendrovių, suinteresuotų plėtoti technologinę platformą, pritaikomą konkretaus miesto reikmėms. Londonas (Didžioji Britanija) Londonas, dar vienas miestas, savo istoriją skaičiuojantis tūkstantmečiais, nusipelnė BBC dėmesio ne tik dėl to, kad jis yra Anglijos ir visos Didžiosios Britanijos sostinė. Jau kurį laiką jis garsėja kaip moderniųjų technologijų bandymų aikštelė.

Kompanija „Intel“ Londone bando algoritmus, kurie ateityje gali būti pritaikyti daugelio didmiesčių valdymui. Bendradarbiaudama su Imperatoriškuoju koledžu ir Londono universiteto koledžu, ji vykdo daugelį projektų: jutikliais matuoja oro taršą, transporto srautus bei vandens cirkuliaciją. Vienas didžiausių iššūkių – apdoroti didžiulį kiekį surinktos informacijos ir jos pagrindu pateikti rekomendacijas.

Pasak BBC, mažesni projektai taip pat keičia Londono veidą. Vienas iš ypatingo dėmesio susilaukusių rajonų – Totenhemas, kur 2011 metais kilo ir per visą Angliją nusirito masinių riaušių banga, pareikalavusi 5 žmonių gyvybių. Čia, pasitarus su vietos gyventojais, planuojama artimiausiu metu atidaryti daugiafunkcį bendruomenės centrą, kuriame greta viešosios bibliotekos veiks vaikų darželis ir suaugusiųjų mokykla.