Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Mirnyj: deimantinė Rusijos „sostinė“ Jakutijoje

2014-06-13

(3)

(65)

(385)

Rūšis:	Standartinė publikacija

Mirnyj – deimantinė Rusijos „sostinė“, įkurta Jakutijoje, už 1200 km nuo Jakutsko. Čia išgaunama daugiau kaip 25 proc. visų pasaulio deimantų. Nuo 1957 iki 2001 m. deimantų čia išgauta už 17 mlrd. JAV dolerių.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Deimantai susiformavo daugiau nei prieš 300 mln. metų, kai 20-25 km gylyje susidarė kimberlitinė magma. Ji po truputį kyla Žemės plutos paviršiaus link, ir kai viršutinis sluoksnis nebepajėgia atlaikyti magmos slėgio, įvyksta išsiveržimas. Pirmieji tokie išsiveržusios magmos palikti plyšiai kadaise atrasti Kimberlyje (Pietų Afrikos Respublika) – iš ten ir kildinamas magmos ir jų plyšių pavadinimas.

Šeštajame XX a. dešimtmetyje deimantų gyslų aptikta ir Jakutijoje. Deimantų čia rasta maždaug 1,5 tūkst. kimberlitinių plyšių.

Rusijos bendrovė "ALROSA" išgauna 99 proc. Rusijos deimantų, o tai sudaro daugiau kaip 25 proc. pasaulinės deimantų gavybos rinkos. Nuo 1957 iki 2001 m. deimantų čia išgauta už 17 mlrd. JAV dolerių.

Per tą laiką karjeras buvo taip išplatintas, jog galingi 40-136 tonų keliamosios galios amerikietiški CAT-777D ir kitų modelių savivarčiai šlaituose įrengtais spiraliniais serpentinais važiuodami iš dugno į paviršių sukaria 8 km. Vieno tokio sunkvežimio priekaboje būna 300-400 karatų deimantų.

Kimberlitinis plyšys "Mir" (liet. – taika) – deimantų šachta, kuri buvo atidaryta lygiai prieš 59 metus – 1955 m. birželio 13 d. Tada į Maskvą buvo nusiųsta telegrama: "užkūrėme taikos pypkę. Tabakas labai geras." ("pypkė" rusiškai – "трубка", tokiu pat žodžiu rusiškai vadinami ir kimberlitiniai plyšiai).

Bėda ta, kad karjero dugne kaupiasi gruntinis vanduo, keliantis grėsmę giliau esančiam rūdynui. Šis vanduo nepaliaujamai pumpuojamas į paviršių. Saugumo sumetimais, šachtos rausiamos 20 metrų gylyje po karjero dugnu.

Netrukus aplink šachtą iškilo Mirnyj miestelis. Dabar jame gyvena apie 35 tūkst. žmonių. 80 proc. jų dirba deimantų gavybos pramonėje. Maisto produktai ir kiti reikmenys į miestelį skraidinami oro transportu, o kai leidžia klimatinės sąlygos – ir Lenos upe ar legendine Lenos automagistrale M56.

Plyšio gylis siekia 525 metrus (jame tilptų pusantro Vilniaus TV bokšto, kurio aukštis – 326 m), o skersmuo – 1,2 km. Kimberlitiniai plyšiai susidaro natūraliai – tai nėra žmogaus technikos išrausti karjerai, tačiau deimantų gavybos technika jie išplatinami. "Mir" yra vienas didžiausių kimberlitinių plyšių pasaulyje. Čia kasama deimantų turtinga kimberlito rūda. Vidutiniškai iš tonos rūdos išgaunami 3 karatai deimantų. 2013 m. minėta rusų bendrovė išgavo 6,5 mln. karatų deimantų.

"Mir" plyšyje deimantų gavyba po atviru dangumi nutraukta 2001 m. birželį, o nuo 2009 m. deimantinė rūda kasama požeminėse šachtose. Jose dirba apie 760 žmonių. Darbai čia vyksta 7 dienas per savaitę. Šachtininkai čia darbuojasi trimis pamainomis. Vienos trukmė – 7 val.

Šachtos tunelius rausia ir rūdą išgabenimui ruošia 9 štai tokie agregatai Sandvik MR620 ir MR 360, kuriuos rusai kažkodėl vadina kombainais. Vienas diskinis tokio kombaino "dalgis" apginkluotas 72 įspūdingais dantimis iš grūdinto metalo. Dantys dyla, o apžiūrimi jie po kiekvienos pamainos.