Pasaulio kultūrų žemėlapis neišvengs nesusipratimų ir įžeidimų

Politologijos tyrinėtojai Ronaldas Inglehartas iš Mičigano universiteto ir Christianas Wezelis iš Vokietijos Leuphana universiteto jau ketvirtą kartą bando išanalizuoti, sugrupuoti ir sudėlioti valstybes į „kultūrų žemėlapį“. Jų tiriamos medžiagos pagrindas yra duomenys surinkti iš „Pasaulio vertybių tyrimo“ („World Values Survey“). Tai – didžiausias nekomercinis tarptautinis ilgalaikis tyrimas apie žmonių tikėjimą ir vertybes. Duomenų bazėje yra saugomi rezultatai nuo 1981 metų, apklausose dalyvavo žmonės iš šimto valstybių, o apklaustųjų skaičius siekia 400 tūkstančių. Tyrinėtojai prieš kelis metus sudarė kultūrų lentelę, kuri remiasi 1995, 1999, 2004 ir 2005 metų tyrimų rezultatais. Taigi lentelės Y ašyje – tradicinės vertybės, kurios puoselėja religiją, tėvų-vaikų santykius ir valdžią. Žmonės, kurie priklauso šiai skilčiai, yra nusiteikę prieš skyrybas, abortą, eutanaziją ir savižudybę. Šios visuomenės dažniausiai yra nacionalistinės. Jungtinėse Valstijose šios tradicinės vertybės apibūdina konservatyviąją ideologiją. Kitoje pusėje racionalios-pasaulietinės vertybės, kurios pristato kitą kraštutinybę – liberalų mąstymą. X ašyje – išlikimo vertybės garbina ekonominį ir fizinį saugumą, žmonės pasižymi netolerantiškumu ir nepasitikėjimu kitais. Kitoje pusėje – saviraiškos vertybės, vertinančios aplinkosaugą, siekiančios lyčių lygiateisiškumo, toleruojančios užsieniečius, gėjus ir lesbietes.

„Pasaulio vertybių tyrimas“ aiškina pagrindines lentelės tendencijas:

Kultūrų tyrimas vyko stebint gyvenimo lygio gerėjimą ir besivystančių valstybių virsmą post-industrinėmis visuomenėmis – šalys buvo išdėstytos įstrižai, nuo kairiojo apatinio kampo (skurdžių) iki dešiniojo viršutinio kampo (turtingų).

Gyventojų požiūris susijęs su filosofinėmis, politinėmis ir religinėmis idėjomis, kurios kada nors vyravo valstybėje.

Racionalias-pasaulietines vertybes ir materializmą sukūrė filosofai ir dešinioji politinė partija Prancūzijos revoliucijos metu. Dėl to šios vertybės gali būti populiarios šalyse, kuriose nuo senų laukų vyrauja socialdemokratų ir socialistų politika, taip pat šalyse, kuriose didelė gyventojų dalis studijavo filosofiją ar gamtos mokslus universitete.

Išlikimo vertybės yra būdingos Rytų valstybėms, o saviraiškos vertybės – Vakarų valstybėms.

Liberalioje poindustrinėje ekonomikoje vis didėjanti gyventojų dalis pradėjo labiau branginti saviraiškos vertybes.

Pavyzdžiui, Maroke, Jordanijoje ir Bangladeše – visose musulmoniškose valstybėse – yra stiprios tradicinės ir išlikimo vertybės, o Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Airijoje – visose angliškai kalbančiose šalyse – yra stiprios tradicinės ir saviraiškos vertybės.

Rusijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje ir Moldovoje – ortodoksinėse šalyse – yra stiprios racionalios pasaulietinės ir išlikimo vertybės, o Švedijoje, Danijoje ir Šveicarijoje – protestantiškose Europos šalyse – racionalios-pasaulietinės ir saviraiškos vertybės.

R.Inglehartas ir C.Wezelis 2005 metais išleistoje knygoje „Modernizacija, kultūros pokyčiai ir demokratija“ įrodinėja, kad socioekonomikos vystymasis nuspėjamai keičia žmonių pasaulėžiūrą. Tokia raida demokratizuoja kultūras ir prasideda modernizacija, mokslininkai 2005 m. išleistame straipsnyje ją apibūdino, kaip visuomenės permainų sindromą, susijusį su industrializacija.

Mokslininkai susiejo industrializaciją su besikeičiančiomis vertybėmis iš tradicinių į racionaliąsias-pasaulietines, šių pokyčių pasekmė yra religijos ir valdžios atskyrimas. Kitas modernizacijos tarpsnis yra išlikimo vertybių kitimas į saviraiškos, kurios suteikia didesnę laisvę nuo valdžios.

Kad ir kokie pokyčiai vyktų, kultūrinės ir istorinės tradicijos išlieka svarbios, pavyzdžiui, protestantizmas ar komunizmas. Anot R.Ingleharto ir C.Wezelio, šios tradicijos stabdo greitą šalių modernizaciją.

„Pasaulio vertybių tyrimas“ apibendrina 2010 ir 2014 metais atliktų apklausų rezultatus.