Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Ar apskritai įmanoma apibendrinti milijoninį kosmopolitinį miestą vienu straipsniu? Nors patys tuo netikime, pasikliaujame pirmojo įspūdžio poveikiu, kuris mums atskleidė skirtingas Barselonos puses. Neabejojame, kad šis miestas turi tiek pat veidų, kiek jame gatvių, namų, ar net žmonių… Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau nesitikime jų visų aprėpti ir šios kelionės į Barseloną metu dalinamės mūsų aptiktomis ryškiausiomis spalvomis. Barselona yra miestas, beveik neturintis horizontalių vingių: didžioji dalis gatvių veikiau subraukytos, nei išvingiuotos – modernaus miesto požymis. Tačiau, tarsi nusižiūrėjusi į ją skalaujančią jūrą, Barselona banguoja į aukštį. Iš jaukios, siauros ir žemos viduramžių erdvės miestas kyla į modernias, griežtai atseikėtas, atmatuotas aukštumas ir pakyla iki maždaug septynių aukštų.Tada pasiekia aukščiausias, braižančias padangę viršūnes ir vėl kiek nusileidžia, kai centriniai rajonai išsilieja į miegamuosius. Ten ji banguoja iki keturiolikos aukštų, kol galiausiai, visai priemiesčiuose gali nukristi iki privačių namų lygio ir tada atsimuša į kalnus arba išsilieja į neapstatytas lygumas. Naujasis Barselonos senamiestisPradedame kelionę nuo žymiųjų senamiesčio gatvelių, aikščių, parkelių ir skverų. Juose, tarp viešbučių, barų, parduotuvių ir istorinių objektų dar esama nepastebimų durų, pro kurias vakarais sugrįžta tie, kurių asmeniniam gyvenimui centro triukšmas nėra didelis trukdis. Daugiausia tai jauni žmonės, studentai, užsieniečiai... Senamiestyje gyvena ir vienas kitas vietinis katalonas, čia gimęs, augęs ir pasenęs. Nenuostabu, jog šiandien, tikrieji senamiesčio senbuviai nusivylę turistų pakeistu gyvenimo tempu ir aplinka. Savo nuoskaudas pastarieji gyventojai reiškia įvairiai: kabindami ant balkonų agitacinius plakatus arba naktimis pilstydami vandenį ant po jais išsirikiavusių rūkalių, garsiai postringaujančių įvairiausiomis kalbomis. Tai ne mitas, mums patiems kliuvo keli lašai… Naujamiesčio šarmas arba antišarmasPalikus vingiuotas senamiesčio gatves prasideda sustyguotas išlygiuotas, gerokai aukštesnis už istorinį centrą naujamiestis – didžiulė Barselonos dalis pavadinta Eixample. Už įstiklintų, išdekoruotų durų akį traukia jaukiai apšviestos laiptinės, neretai primenančios viešbučio fojė. Virš galvos – puošniausių namų fasadai su gėlėmis išpuoštais balkonais, o viršutiniuose namų aukštuose ir ištisos terasos-oranžerijos. Spalvų paletė ribota, tačiau balkonai ištisai žydi neišvengiamu šio miesto atributu, tai Kalalonijos vėliava: geltona, raudona, mėlyna su žvaigžde viduryje. Šitoje dalyje vis dar tęsiasi turistų apgyvendinimo servisas: restoranai, prabangios parduotuvės, viešbučiai, hosteliai ir trumpam nuomojami butai bei kambariai. Vietiniai kartais teigia, kad čia mažai šarmo, viskas vienoda, tačiau kiti mielai renkasi gyventi būtent čia. Butai pastarajame rajone yra gerai išplanuoti, erdvūs, aukšti, lengvai pritaikomi modernių gyventojų poreikiams, todėl gana paklausūs. Reikia pripažinti, kad didelė dalis šių nuostabių butų langais atsiveria į gana judrias gatves – jos, ypač piko metu, neleidžia pamiršti, kad Barselona yra didmiestis. Kad ir kaip bebūtų, Eixample rajonas yra daugiausia gyventojų turinti ir tankiausiai nuolatiniais gyventojais apgyvendinta Barselonos dalis. Buvusios gyvenvietės, įsilieję į BarselonąGaliausiai prasideda tie Barselonos rajonai, kurie miesto dalimi patapo tik XIX a. pabaigoje: Sants, Les Corts, Sarria-St. Gervasi, Gràcia. Ir jie itin mėgstami visų, kurie ieško originalumo, bet nepakelia turistinio šurmulio. Pastaruosiuose rajonuose galima mėgautis autentiška architektūra, kuri mena iš seno čia pulsavusią kultūrą, tai: bažnyčios, teatrai, turgūs, parkai, žymių žmonių rezidencijos... Šiuose rajonuose nesunku pastebėti originalų netaisyklingą gatvių išplanavimą, kažkiek primenantį senamiestį, galiausiai – čia ta pati galybė barų, restoranų, parduotuvių, laisvalaikio centrų, viešų ir privačių mokyklų, darželių, bibliotekų, gydimo įstaigų… Skirtumas nuo istorinio centro tik toks: šitie rajonai šturmuoja ne miesto svečiais, o vietiniais gyventojais. Ramybe užlieti Barselonos pakraščiaiPaliekame senosios centrinės miesto dalies pakraščius ir kviečiame trumpos kelionės dar toliau, kur prasideda nuošaliausi ir jauniausi miegamieji rajonai arba kuklių privačių namukų kvartalai. Šios miesto pusės yra rečiausiai matomos ir tyrinėjamos svečių ir būtent dėl to jas vertina vietiniai. Barselona tikrai nesiorientuoja į privačių namų rinką, tačiau ir čia, tarkim šiaurės vakarinėje miesto dalyje, esama rajonėlių, kuriuose tvoromis atskirtuose namuose su nedideliais kiemais, gyvena individualumo gerbėjai. Ko gero didžiausi miegamieji rajonai savo erdvę rado šiaurės rytinėje dalyje. Tereikia pusvalandį pavažiuoti šia kryptimi iki paskutinių metro stotelių. Plečiasi pastatų ir gatvių proporcijos, atsiveria didesnės erdvės, su didesniais prekybos centrais, laisvalaikio ir sporto kompleksais. Visa ši ramiu saulėtu gyvenimu pulsuojanti erdvė suraižyta judriais aplinkeliais, viadukais, geležinkeliu ir tramvajaus linijomis. Tiesa, vis dar turtingos erdvių parkų, kurie dažnai jau keliasi į statėjančias pašlaites, o nuo kurių atsiveria panoramos. Miegamieji plytų arba blokiniai namai modernūs, bet pastatyti jau veikiau kiekybei, nei kokybei. Šie aukšti ir praktiškai išrikiuoti daugiabučiai kaip įmanydami dengiasi balkonus ir langus vienodomis žaliomis iš lauko pusės nuleistomis žaliuzėmis nuo saulės. Nors šių vietų erdvės kinta, gyvenimas teka sena vaga, išlieka Barselonai būdingas gyvenimo ritmas: po barą kiekvieno namo gyventojams (kartais atrodo nepatraukliausiame užkampyje randi prie dienos spaudos besišnekučiuojančius vietinius kaimynus), mažesnės ir didesnės parduotuvės, su nekintančiu asortimentu ir, be abejo, pakritusiomis kainomis, turgeliai, restoranėliai, kepyklėlės ir t.t. Sutikti turistą kažkur čia, jau yra nuotykis. Todėl kopdami statėjančia šių rajonų gatve jau nematysite viešbučių vestibiulių nei juos primenančių laiptinių. Patrauks veikiau labai buitiškos scenos: svetainė, televizorius, ruošiamo maisto kvapas, dulkių siurblio ūžesys ir šeimyniniai pašnekesiai… Štai taip, labai glaustai šnekant, remiantis pirmaisiais mūsų pačių ir sutiktų žmonių įspūdžiais, banguoja Barselona. Štai tokios skirtingos yra šio miesto vibracijos. Parengė: Eglė Galubavičiūtė
|