Jeloustouno apokalipsė: JAV tyliai ruošiasi masinei evakuacijai į Afriką, P. Ameriką ir net Sibirą?

Po JAV Jeloustouno regionu palyginti negiliai slūgsantis magmos baseinas yra vientisas telkinys, kurio ilgis – apie 60 km, plotis – 30 km, gylis – nuo 5 iki 12 kilometrų. Nustatyta, kad praeityje buvo trys dideli (pražūtingi) Jeloustouno magmos baseino ugnikalnių išsiveržimai: prieš 2 mln., prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų. Pirmasis – išties katastrofiškas: pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų. Šiandien mokslininkai teigia, kad Jeloustouno ugnikalnio sprogimas galėtų pražudyti JAV. Maža to, galingas išsiveržimas dešimtmečiui atšaldytų visą Žemę (ką jau kalbėti apie hipotezę, jog Jeloustounas gali pažadinti kitus didesnius ir mažesnius ugnikalnius).

Tačiau mokslininkai ramina, kad interneto vartotojai kelia paniką be jokio pagrindo. Jeloustouno nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas pareiškė, jog jokie ženklai nerodo, kad ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu metu. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1000–3000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržti.

Ir viskas būtų gerai, jeigu ne tie ženklai, kurių „nėra“. Pavyzdžiui, įprasta manyti, kad artėjančią bėdą jaučia gyvūnai. Ir štai „Youtube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš Jeloustouno parko masiškai bėga bizonai. Vėliau buvo paaiškinta, kad jie kaip tik juda ugnikalnio link. Bet pasirodė dar vienas klipas, kuriame jau sprunka elniai. Ir vėl specialistai ramina, kad tai tik paprasta migracija. Tada minimi briedžiai. Trumpai sakant, pastebėtas suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Jį vertinant galima būtų sutikti su ekspertais, kurie nelinkę panikuoti. Tačiau bėda ta, kad yra ir kitų neraminančių ženklų.

Pirma, pakilo Jeloustouno regione esančių geizerių temperatūra. Antra, pastebimai pakilo žemės lygis. Trečia, ugnikalnio zonoje pastebėtas helio-4 dujų, kurios yra vulkaninio aktyvumo rodiklis, kiekio padidėjimas. Pagaliau, Jeloustouno rajone padaugėjo žemės drebėjimų, kurių galingumas tik didėja (nuo 2014 m. pradžios jų įvyko daugiau negu 60, o galingiausias buvo 4,8 balo stiprumo). 1999 m. anglų geologas B. McGuire‘as pateikė prognozę, kad pasaulio pabaigos data – 2074 metai. Kai kas sako, kad taip ilgai laukti nereikės ir viskas gali būti baigta jau po 10 metų.

Kitaip tariant, panikos užtenka, bet esama ir nemažai tyrimų, kurie aiškina, jog viskas tikrai ne taip baisu, kaip teigia sąmokslo teorijų šalininkai. Tačiau tada pesimistai pradeda akcentuoti tam tikrus įdomius politinius momentus, susijusius su JAV valdžios veiksmais.

Pirma, internete pasirodė žinia, kad Amerikos vadovybė pasaulyje ieško žemių, į kurias galėtų persikraustyti amerikiečiai katastrofos atveju, už tai žada 10 mlrd. dolerių per metus. Pirmiausia kalbama apie Pietų Afriką, bet tariamame plane taip pat figūruoja Brazilijos, Argentinos ir Australijos pavadinimai. Rusijos sąmokslų teorijos mėgėjai mano, kad Jungtinės Valstijos kartu su Europa gali pretenduoti į Sibirą, kur apokalipsės atveju tarsi bus daugiausia šansų išgyventi. Pavyzdžiui, A. Fursovas teigia: „2011 m. pabaigoje Londono ekonomikos mokykla ir „Brookings“ institutas paskelbė „Vidinio persikraustymo projektą“, kurį uždarai ruošė keletą metų. Projektas, kuriame nemažai matematinių formulių ir kibernetinių modelių, numato didelių gyventojų masių perkraustymą iš Šiaurės Atlanto regiono į Šiaurės Euraziją. Manau, nereikia aiškinti, kad Šiaurės Eurazija – dabartinės Rusijos teritorija. Ji, pagal visų specialistų prognozes, net rimtos geoklimatinės katastrofos atveju artimiausius 200–300 metų liks stabilia, aprūpinta resursais, vadinasi, ir labai labai saldžia teritorija dideliam skaičiui bendruomenių“.

Antra, internete galima rasti pranešimų, jog JAV valdžia neaiškiems tikslams užsakė didžiulį kiekį plastikinių karstų, statosi neaiškios paskirties požemines bazes, taip pat jau pastatė daugiau negu 800 lagerių, kurie kol kas tušti, tačiau bet kuriuo momentu pasiruošę priimti „klientus“. Kartu teigiama, kad Amerikos kariuomenė, policija ir Nacionalinė gvardija ruošiasi veiklai šalies viduje. Šiame kontekste pažymima, kad jėgos struktūrų veiksmai po teroro akto per Bostono maratoną tapo nedidele (kai kas sako, kad sąmoningai suorganizuota) tvarkos įvedimo ekstremaliu atveju repeticija.