Sylendas – nepripažinta, bet labai užsispyrusi mikrovalstybė

Viena iš pripažinimo nesulaukusių šalių yra Sylendas (angl. Sealand). Ši keista valstybė ne vienam kelia juoką, tačiau patys jos gyventojai ją priima labai rimtai.

Platforma jūroje – valstybė?

Sylendas tai visiškai nedidukė mikrovalstybė esanti visai netoli Jungtinės Karalystės krantų. Jos plotas - vos 0,025 kvadratinio kilometro. Šią valstybę ant karinio jūrų laivyno platformos įkūrė Britų armijos majoras Padis Rojus Beitsas (angl. Paddy Roy Bates).

Platforma, ant kurios įkurta Sylendo valstybė, buvo naudojama Antrojo pasaulinio karo metais. Nuo 1967-ųjų metų joje įsikūrę save šalies kunigaikščiu tituluojantis P.J. Beitsas ir jo artimieji. Jie okupavo šią platformą ir pavadino ją Sylendo kunigaikštyste (angl. The Principality of Sealand).

Jie perėmė platformą iš piratinio radijo pranešėjų ir nuo tada paskelbė ją suverenia Sylendo valstybe. Kariniam laivynui buvo pavesta P.J. Beitsą su visais jo artimaisiais iškeldinti, tačiau to padaryti nepavyko, nes teismas nusprendė, kad Sylendas yra per penketą kilometrų nutolęs nuo ribos, ties kuria baigiasi Didžiosios Britanijos jurisdikcija. Sylendo, kaip egzistuojančios suverenios valstybės, jokia kita pasaulio valstybė nepripažįsta, tačiau šios „šalies“ gyventojams tai netrukdo savo valstybe tituluoti seniausia pasaulio nykštukine valstybe.

Nors Sylendo niekas ir nepripažįsta, jį atstovaujantys valstybės valdžia ir gyventojai save priima labai rimtai. Šios šalies gyventojų skaičius retai kada viršija penketą, tačiau jie visi turi pasus. Tiesa, 1997-aisiais sukčiai šiuos pasus nukopijavo ir naudojo juos kelionėms po pasaulį, skolintis pinigams ir pasiimti pinigus iš Sylendo gyventojų banko sąskaitų.

Dėl šios priežasties jų pasai buvo paskelbti negaliojančiais praktiškai visose kitose pasaulio šalyse. Sylendas taip pat turi ir savo valiutą – Sylendo dolerius. Šalyje naudojami ir pašto ženklai su Sylendo princo simboliu, vėliavą, herbą, himną ir netgi konstituciją. Dėl savo gyventojų užsispyrimo ir nenoro nusileisti kitoms valstybėms, Sylendas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą, kaip mažiausia teritorija, siekianti atskiros tautos statuso.

Karas ir valstybės pardavimas

Sylendo kunigaikštystė gyvuoja jau beveik pusšimtį metų. Nenuostabu, kad per šiuos metus šalį sukrėtė ne vienas įvykis. Vienas svarbiausių tokių įvykių – Sylendo karas. 1978-aisiais Sylendo kunigaikštis P.D. Beitsas trumpam išvyko į Didžiąją Britaniją. Jo išvykos metu į Sylendą įsiveržė ir jį užėmė Olandijos bei Vokietijos verslininkai. Jie ne tik užėmė Sylendą, bet ir pagrobė kitą vietinį kunigaikštį - Maiklą Beitsą. Visa tai lėmė tą, kad Sylende kilo karas. P. D. Beitsas grįžo į Sylendą kartu su saujele savo kareivių ir susigrąžino Sylendą į savo rankas.

Verslininkai užėmę šią valstybę, buvo suimti ir paskelbti karo belaisviais. Tai sukėlė rimtą Olandijos ir Vokietijos vyriausybių susirūpinimą. Jie kreipėsi į Didžiąją Britaniją su prašymu belaisvius paleisti, tačiau sulaukė tik atsakymo, kad Sylendas nepriklauso Didžiosios Britanijos jurisdikcijai, nes yra tarptautiniuose vandenyse. Nors viskas atrodė ganėtinai keista, įvyko tokiai neegzistuojančiai valstybei neįtikėtinas atvejis - norėdama išlaisvinti į nelaisvę paimtus verslininkus Vokietijos vyriausybė į Sylendą pasiuntė savo diplomatą.

Šalies kunigaikštis palaikė tai jo valstybės pripažinimu, nors Vokietija to oficialiai ir nedeklaravo. Sylendo kunigaikštis P. R. Beitsas rėmėsi Ženevos konvencija ir paleido įkalintuosius Olandijos piliečius, tačiau vokietis turėjo Sylendo pilietybę, todėl buvo apkaltintas išdavyste ir kalinamas ilgesnį laiką.

Vienas svarbiausių įvykių Sylendo istorijoje tai 2006-ųjų birželio mėnesį kilęs gaisras. Birželio 23-iąją, kaip pranešama, užsiliepsnojo vieta ties generatoriais. Manoma, kad būtent minėtieji generatoriai ir buvo gaisro priežastis. Gaisras Sylendo kunigaikštystei padarė žalos už maždaug vieną milijoną JAV dolerių. Neturėdami lėšų viskam atstatyti, Sylendo kunigaikštis ir gyventojai nusprendė šią „šalį“ parduoti. Jie paskelbė, kad parduos Sylendą už 65 mln. svarų (96 mln. eurų.) Tiesa, neatsirado žmogaus, norinčio pirkti šią valstybę, tad dabar ji prieinama kaip turistų lankoma vieta.