Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Įdomios detalės apie Naujuosius 7 pasaulio stebuklus (Foto)

2015-04-23 (2) Rekomenduoja   (35) Perskaitymai (385)
    Share

Turbūt visi esame girdėję apie Septynis pasaulio stebuklus, kuriuos sudaro Cheopso piramidė, Kabantieji Babilono sodai, Artemidės šventykla Efese, Dzeuso skulptūra Olimpijoje, Halikarnaso Mauzoliejus, Rodo kolosas ir Aleksandrijos žiburys. Tačiau ar visi esame girdėję apie Naujuosius septynis pasaulio stebuklus?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujieji septyni pasaulio stebuklai - įspūdingiausių šiuolaikinio pasaulio statinių sąrašas, alternatyvus Septyniems seniesiems pasaulio stebuklams. Šį sąrašą 2007-ųjų liepos septintąją paskelbė ne pelno siekianti New Open World korporacija. Į šį sąrašą buvo nominuota daugiau nei dvidešimt įspūdingų vietų, pastatų bei statulų. Tačiau kol kas sąraše yra tik septyni kultūros paminklai.

Didžioji kinų siena, Kinija

Šie istoriniai gynybiniai įtvirtinimai Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose, turėjo saugoti Kinijos imperiją nuo klajoklių antpuolių iš šiaurės. Naujausi skaičiavimai, atlikti 2009-aisiais parodė, kad Didžiosios kinų sienos ilgis siekia 8851,8 km.

Į šį atstumą įeina ir natūralių sienų (upių, kalnų) skaičius – 2233 km. Didžioji kinų siena yra ilgiausias žmogaus rankomis suręstas statinys pasaulyje. 1987-aisiais šis unikalus architektūros paminklas buvo įtraukas į UNESCO pasaulio paminklų sąrašą. Tiesa, didelė dalis sienos pusiau griuvėsiai, o dalis visai sunykusi, restauruota tik keletas kilometrų.

Plačiai paplitęs mitas, kad Didžiąją kinų sieną galima plika akimi pamatyti iš kosmoso. Tai net buvo įtraukta į Kinijos moksleivių vadovėlius. Tačiau tai teko pataisyti, nes 2003-iaisiais Kinijos astronautas Jang Livei grįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus, bet Didžiosios kinų sienos nebuvo matyti.“ Siena, paprasčiausiai, nėra pakankamai plati.

Tadžmahalas, Indija

Šis balto marmuro statinys yra imperatoriaus Džahanšacho paliepimu jo žmonai Arjumand Banu Begum, pastatytas mauzoliejus. Tai imperatoriaus amžinos meilės savo žmonai simbolis. Agros mieste stovintis baltu marmuru tviskantis paminklas buvo pastatytas apie 1654-uosius metus, o jos statybose dalyvavo apie du tūkstančius darbininkų.

Įspūdingame statinyje susipynę persų, indų, turkų bei islamo architektūros elementai. Deja, bet Tadžmahalo balto marmuro grožį po truputį naikina miesto oro tarša, tad ieškoma būdų kaip užkirsti tam kelią. Nuostabaus grožio Tadžmahalas 1983-aisias buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Romos Koliziejus, Italija

Koliziejus, dar kitaip vadinamas Flavijaus Amfiteatru, tai didžiausias ir seniausias pasaulio amfiteatras. Romoje stūksantis įstabus architektūros paminklas buvo pagarsėjęs gladiatorių kovomis tiek vienas prieš kitą, tiek prieš plėšrius gyvūnus.

Koliziejus stovi greta Romos Forumo. Skaičiuojama, kad kovų metu jame galėdavo tilpti nuo 50 iki 85 tūkst. žiūrovų. Pastatytas kone prieš du tūkstantmečius, Koliziejus iki šiol yra viena labiausiai turistų lankomų vietų pasaulyje. 2010-aisiais pirmą kartą istorijoje, Romos miesto vadžia nusprendė atidaryti visuomenei Koliziejaus požemius ir leisti juose lankytis turistams.

Petros miestas, Jordanija

Petros miestas - archeologinė vietovė, kurios svarbiausias bruožas – akmens statulos, išskaptuotos uolose. Manoma, kad šios skulptūros išskaptuotos maždaug 200 metų prieš mūsų erą. Raudonąja dykumų rože vadinamas Petros miestas – tai pamirštasis nabatėjų (semitų etninės grupės) miestas.

Šis miestas buvo Nabatėjų karalystės ir Romos imperijai priklaususios Arabijos provincijos sostinė. Vakarų pasaulyje apie Petros miestą nieko nebuvo žinoma iki 1812-ųjų, kai jį vedinas vietinių gyventojų atrado šveicarų tyrinėtojas J.L. Burckhardt. Prieš tris dešimtis metų – 1985m. – Petros miestas buvo įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio objektų sąrašą.

Kristaus Atpirkėjo statula, Brazilija

Ši milžiniška Jėzaus Kristaus statula stūkso ant Brazilijoje, Rio de Žaneire esančio Korkovado kalno. Sunku įsivaizduoti kelionę į Rio de Žaneirą be apsilankymo prieš šios įspūdingos statulos.

Kristaus Atpirkėjo statulos aukštis siekia 39,6 metrų, jos kūrėjai – H. De Silva Costa ir P. Landowski, o pats kūrimas ir statybos užtruko penkerius metus. Atidengta ji buvo 1931-ųjų spalio 12-ąja. Kristaus Atpirkėjo statula kasmet pritraukia minias tikinčiųjų iš viso pasaulio ir yra tapusi ne tik krikščionybės, bet ir pačio Rio de Žaneiro simboliu.

Maču Pikču, Peru

Prarastuoju inkų miestu vadinamas Maču Pikču tai inkų tvirtovės griuvėsiai, esantys Maču Pikču kalno šlaite. Šis senovės miestas buvo atrastas 1911-aisiais ekspedicijos, vadovaujamos H. Bingamo, metu. Manoma, kad miestas buvo įkurtas apie 1440-uosius ir gyvavo iki 1532-ųjų.

Maču Pikču sunku pasiekti – turistams siūloma link jo keliauti traukiniu arba keturias dienas trunkančiu žygiu. Tiesa, norintys ne iš karto gali pasiekti šį unikalų miestą, mat dėl jo trapios būklės, jo lankomumas turistams yra ribojamas, tad norintieji aplankyti prarastąjį inkų miestą, turi iš anksto registruotis dėl kelionės.

1983-aisiais į UNESCO saugomų pasaulio objektų sąrašą įtrauktas Maču Pikču sulaukia labai didelio turistų susidomėjimo ir kiekvienas metais yra aplankomas tūkstančių turistų, kurie užtrunka net keletą dienų, kol apžiūri visą inkų civilizacijos paveldu laikomą miestą.

Čičen Ica, Meksika

Meksikoje esančiame Jukatane stūkso Čičen Ica. Tai majų šventyklų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios senosios civilizacijos centras. Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie majų kalendorių. Majai buvo talentingi astronomai ir matematikai, kurie sukūrė kalendorių, pagrįstą tiksliai dangaus kūnų stebėjimais.

Šį kalendorių jie pritaikė ir savo religinėms apeigoms. Čičen Icoje stovi Kukulkano (lietaus dievo) piramidė. Ši piramidė yra milžiniškas kalendorius. Ją sudaro devyni lygiai, iškloti 52 plokštėmis − tiek metų yra majų toltekų cikle. Kiekvienos iš keturių pusės laiptai turi po 91 pakopą, pridėjus viršūnės laiptelį iš viso − 365 − tiek dienų yra metuose. Ši ir kita Čičen Icoje esančios šventyklos 1988-aisiais buvo įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(39)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(35)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
157(0)
91(1)
74(0)
56(0)
54(0)
51(0)
40(0)
34(0)
22(0)
21(0)
Savaitės
186(0)
185(0)
182(0)
182(0)
173(0)
Mėnesio
297(3)
289(0)
288(0)
285(6)
284(1)