Teks priprasti prie pabėgėlių: mokslinis tyrimas, kodėl Sirijos krizė kartosis ateityje

Vadina „klimato pabėgėliais“

Nepakeliama sausra privertė Sirijos ūkininkus palikti savo pasėlius ir persikelti į miestus. Tai yra viena iš priežasčių, paskatinusių pilietinį karą, kuris pražudė tūkstančius žmonių, rašo news.nationalgeographic.com, pristatantis atlikto tyrimo išvadas. Tyrime apžvelgta, kaip klimato kaita įžiebė žiaurų politinį sąmyšį.

„Agrokultūrinės Sirijos žemės virto dykumomis, karščio bangos sunaikino pasėlius ir nualino ganomus gyvūnus. Viskas įvyko vienu metu – Sirijos sausra, migracijos banga ir smarkus politinis susiskaldymas. Mes žinojome, kad anksčiau ar vėliau, kurioje nors šalyje tokia krizė ištiks. Šis įvykis nėra atsitiktinumas, ateityje klimatas gali paskatinti konfliktus ir kitose valstybėse“, – sakė Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Solomonas Hsiangas.

Vis dėlto, anot profesoriaus, ne vien klimato kaita kalta dėl Sirijos maišto. Įvardijamas ir korumpuotas šalies valdymas, vyraujanti nelygybė bei nesustabdomas žmonių skaičiaus augimas.

Tyrime nustatytas Sirijos, Irako ir Turkijos augalijos derlingumo ir gyvulininkystės lygis. Visose šiose šalyse ūkininkų užauginto maisto kainos smarkiai augo. Pusantro milijono Sirijos kaimo gyventojų persikėlė gyventi į jau ir taip užkimštus Sirijos miestus.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys galvoja, ką daryti su plūstančiais emigrantais. Tačiau jei klimatas ir toliau šiltės, jų skaičius ateityje dar padidės, rašo time.com. Karai, teroro aktai, skurdas vidurio Rytuose, dar ilgai skatins žmones vykti į Europą. Tačiau klimato atšilimas, pasak mokslininkų, išlieka esminis veiksnys, skatinantis gyventojus migruoti.

Rugpjūčio mėnesį JAV valstybės sekretorius Džonas Keris įspėjo: „Klimato kaita gali sukurti naują migrantų klasę – „klimato pabėgėliai“. Jūs manote, kad šiandien dėl vykstančio ekstremizmo migracija yra iššūkis Europai, palaukite ir pamatysite, kas atsitiks, kai trūks vandens, maisto ir žmonės kovos tarpusavyje dėl išgyvenimo.“

Sirijoje gausėja ekstremalių reiškinių

Lietuvos hidrometeorologojos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Donatas Valiukas sutiko su užsienio mokslininkų teiginiais, kad klimato kaita yra viena iš priežasčių, paskatinusių Azijos ir Afrikos gyventojus keltis į Europą. Jis teigimu, sausros labiausiai nualino Siriją:

„Sirijos kaimų gyventojai dėl klimato kaitos nebegalėjo ūkininkauti ir tikėdamiesi darbo tiesiog bėgo į miestus. Jie buvo be galo apkrauti. Tai viena iš priežasčių, paskatinusių krizę Sirijos regione. Pagrindinė sausrų Sirijoje priežastis – globalinis klimato atšilimas, anomalių ir ekstremalių gamtos reiškinių gausėjimas. Tačiau nevertėtų pamiršti ir kitų svarbių problemų – politinio Sirijos susiskaldymo ir ekonominio nestabilumo.“

Anot specialisto, kiekviena Artimųjų Rytų šalis patenka į rizikos zoną ir gali patirti panašius padarinius. Klimataologas primena, kad 2006 ir 2009 metais Sirijoje sausros taip pat buvo labai stiprios, tačiau, pasak jo, po paskutinės sausros ir politinių bei ekonominių aplinkybių, šalies randai neužgis dar ilgai.

„Sirijai atsigauti reiks laiko, tikrai nevertėtų tikėtis, kad šalis atsistatys per kelis metus. Jos išsivystymo lygis nėra aukštas, o atsižvelgiant į Sirijos gyventojų kiekį ir nukentėjusią teritoriją, šios valstybės atsikūrimas tampa tikru iššūkiu“, – komentavo specialistas.

Pavojus kyla ir Bangladešui

Anot klimatologo Justino Kilpio, pabėgėlių gali padaugėti ne vien dėl nepakeliamo karščio.

„Dėl globalinio atšilimo kyla vandenyno lygis. Tai kelia didelį pavojų žmonėms, gyvenantiems salose. Itin tose, kurios yra tik keli metrai virš jūros lygio. Tada jau niekur nesidėsi – vandeniui pakilus 50 centimetrų, bus užlieta pusė salos.“

Klimatologas teigia, kad kylantis vandenyno lygis gali padaryti dar daugiau žalos nei sausros.

„Gyventojams dažnai tenka bėgti ne dėl karinių konfliktų, o dėl rimtų ekologinių katastrofų. Į rizikos zoną patenka ir Bangladešas, kuriame šiuo metu smarkiai smukęs ūkis. Šalis yra labai geografiškai nepalankioje vietoje – visai neaukštai jūros lygio. Dėl to dažnai užtvindamos šalies pakrantės, kenčia įvairūs kaimai, niokojama žemdirbystė. Vandenynas ramiai nepalieka ir Europos, kasmet su juo kovoja Olandija. Ten saugojantis nuo plūstančio vandens statomos sienos. Tačiau dėl savo ekonominio stiprumo, šaliai dėl to daug problemų nekyla, ko nepasakysi apie Bangladešą“, – sakė J. Kilpys