Geologai ištyrė legendomis apipintą Lietuvos ežerą

Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas...“ Geologai nutarė ištirti šį ežerą.

Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nustatyta, kad Kaukinės ežero skersmuo – 120 metrų, didžiausias gylis 15 m. Jo šlaitai gana statūs. Ežero guolis yra smėlingoje trikampio formos kalvelėje. Vandens absoliutinis aukštis - 160,7 m, o aukščiausias kalvos taškas yra 163 m absoliutiniame aukštyje, teigiama Lietuvos geologijos tarnybos pranešime spaudai.

Tyrimų metu buvo ieškoma stiklo lydinių ir meteorito skeveldrų. Tačiau jų nebuvo rasta. O rankiniu būdu išgręžtuose gręžiniuose stebimos nuosėdos ir nuogulos nėra sujauktos. Kaukinės ežeras yra paskutinio apledėjimo Baltijos stadijos kraštinių darinių išplitimo teritorijoje. Jo apylinkių reljefas yra smulkiai kalvotas, kur absoliutinis aukštis svyruoja nuo 158 iki 166 metrų.

Kalvas suformavo tiek tekėję ledyno tirpsmo vandenys, suklostę įvairios granuliometrinės sudėties smėlingas (fliuvioglacialines) nuogulas, tiek pats tirpdamas ledynas (glacialines) – moreninį priesmėlį ir priemolį. Pažemėjimuose stebimos patvenktinio prieledyninio baseino (limnoglacialinės) nuosėdos – molis aleuritinis bei holoceno amžiaus ežerinės (limninės) nuosėdos – smėlis aleuritingas molingas ir nenustatyto tipo pelkių durpės.

Kaukinės ežeras gali būti glaciokarstinės kilmės. Nuo ledyno pakraščio atskilęs ledo gabalas buvo palaidotas smėlingose nuogulose. Šylant klimatui jis tirpo ir buvusi smėlio kalva įdubo.