Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Smaragdo spalva Azijos dykumoje žibanti Aralo jūra per tūkstančius metų tvino ir seko, priklausomai nuo ją maitinančių upių sraunumo. Tačiau nuo 1960 metų šios upės buvo nukreiptos stambiems žemės ūkio plėtros projektams ir jūra pamažu neteko 90 proc. vandens. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išnykusioje jūroje vidury dykumos stovi laivai vaiduokliai, kurie niekada nebebus panaudoti. Aralo jūra, kuri kadaise buvo ketvirta didžiausia vidinė jūra pasaulyje, tapo ekologinės katastrofos simboliu. Paskutinius penkiasdešimt metų ji mažėja, nes sovietiniais laikais vykdant medvilnės laukų drėkinimo projektą į ją tekėjusių upių kryptis buvo pakeista. Aralo jūros nusekimas jau turi milžiniškų pasekmių vietos žvejams. Be to, druskingas smėlis ir dulkės, kylančios iš atsivėrusio dugno, jau sukėlė nemažai kvėpavimo takų ligų aplinkiniams, daro milžinišką žalą derliui. NASA taip pat teigia, kad vandens praradimas daro įtaką ir klimato pokyčiams – žiemos tampa šaltesnės, vasaros – karštesnės ir sausesnės. |