Jūrų mirties zonos
.


Maždaug 100 kilometrų nuo Belizo yra geografinis stebuklas, tuo pat metu nuostabus ir baisus – Didžioji žydroji skylė.


Mokslininkai jas vadina „mirties zonomis“. Tai yra didžiuliai vandenyno plotai, kuriuose labai mažai arba visai nėra deguonies, todėl daugybei gyvybės formų būtų beveik neįmanoma ten išgyventi.


Mokslininkai Meksikos įlankoje aptiko druskingo vandens baseiną. Nors pats vandens telkinys gali atrodyti viliojančiai, tačiau tai – martini spąstai, rašo techtimes.com.


Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkai įpusėjo pirmą kartą atliekamą milžiniškos apimties tyrimą. Jo tikslas – nustatyti, kokią įtaką Baltijos jūrai ir jos ekosistemai daro žvejyba dugniniais tralais. Tarpiniai rezultatai mokslininkus šokiravo, nes jie išaiškino tokį reiškinį, apie kurį dar niekas nežinojo.


Stiprus šiųmetis Baltijos jūros vandens "žydėjimas" dar padarys didelės žalos augmenijai ir žuvims - dalis jų ir toliau žus dėl deguonies trūkumo, kuris atsiranda pūvant dabar jau skęstantiems dumbliams, teigia gamtosaugininkas.


Šeši ilgasnukiai ruoniai, kaišiojantys galvas Baltijos jūrą ties Lenkijos krantais šią šaltą žiemą padengusio ledo properšose, kaip tikimasi, padės atkurti smarkiai sumažėjusią šių gyvūnų populiaciją.


Tokį tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad vulkaninė veikla galėjo nulemti tai, kad beveik prieš 100 mln. metų išnyko beveik trečdalis vandenyno gyvybės, informuoja žiniasklaida.


Didėjanti biodegalų gamyba mažina priklausomybę nuo naftos, bet kelia naujas aplinkosaugos problemas, teigia mokslininkai.
|
||