Kosta Rika - buvusi maža agrarinė valstybė dabar pristatoma kaip technologijų šalis: tai pavyzdys Lietuvai, tik ar juo bus pasinaudota?

Kosta Rikos sėkmės istoriją verslininkai šiandien pasakoja kalbėdami apie Lietuvą. „Tesla Motors“ „Gigafactory“ statybų Lietuvoje iniciatorius Vladas Lašas įsitikinęs, kad ekscentriškajam milijardieriui Elonui Muskui nusprendus investuoti Lietuvoje turėtų suklestėti smulkus ir vidutinis šalies verslas.

Panašiai atsitiko Kosta Rikoje. „Didelės kompanijos tokioje nedidelėje valstybėje kaip mūsų gali duoti labai didelį proveržį. Didžiausią įtaką tam padarys ne didelė kompanija, o tai, kad šalia jos susikurs daug mažo, vidutinio, inovatyvaus naujo verslo, kuris padaro didžiulį pokytį valstybėje“, – įsitikinęs V. Lašas.

Kosta Rikos sėkmės istorija

V. Lašas kaip pavyzdį rodo į Kostą Riką. Ši šalis į Lietuvą išties panaši, plotu ji kiek mažesnė, o gyventojų turi maždaug milijonu daugiau. Prieš 20 metų „Intel“ netikėtai nusprendė statyti savo procesorių fabriką būtent Kosta Rikoje, šalyje, kuri iki tol pasižymėjo tik bananų ir kavos eksportu.

Šis įvykis radikaliai pakeitė šalies veidą, aplink „Intel“ susikūrusi moderni paslaugų ir aptarnavimo sfera pavertė šalį labai patrauklia investuotojams. Universitetai paruošė puikių specialistų, kurių dalis ne tik dirbo didžiausiai šalyje veikiančiai kompanijai, bet ir kūrė savo verslus.

Būtent todėl, kai 2014 m. sunkumų kamuojama „Intel“ kompanija nusprendė trauktis iš Kosta Rikos, šalis su šiuo smūgiu susitvarkė, net nepaisant fakto, kad „Intel“ procesoriai sudarė penktadalį šalies eksporto. Sėkmingai milžiniško investuotojo šešėlyje sustiprėjęs smulkusis verslas neleido šaliai pražūti.

Tiesa, verslininkų giriama Kosta Rika pagal ekonominius rodiklius nusileidžia Lietuvai, bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui yra beveik 5 tūkst. JAV dolerių mažesnis, o socialinė atskirtis – ne mažesnė problema nei Lietuvoje. Tačiau bendrame centrinės ir pietų Amerikos kontekste šalis vis tiek atrodo labai neblogai.

Pirmiausia – paslaugų sektorius

V. Lašas tikina, kad Lietuva lygiai taip pat gali tapti sėkminga technologijų valstybe. Jis įvardina, kad pirmiausia „Gigafactory“ statybos Lietuvoje duotų paspirtį smulkiam verslui, kuris veikia paslaugų ir aptarnavimo srityje.

„Paprastai prie didelių, ypač tokio tipo investicijų, kurios kuria visą naują industriją, atsiranda labai daug nišų aptarnavimo sferoje, smulkus verslas čia gali kurti ir plėsti darbo vietas. Atsiradusi 5 – 6 tūkst. darbo vietų gamykla sukuria dvigubai daugiau darbo vietų mažam ir vidutiniam verslui, kuris įvairiais aspektais aptarnauja tą gamyklą. Pavyzdžiui, logistika, prekių ir krovinių gabenimas. Atsiras daug keliaujančių į ir iš Lietuvos. Tai sustiprintų mūsų turizmo sektorių, būtų postūmis stiprėti oro uostams, atsiras daugiau skrydžių, vystysis viešbučiai“, – įsitikinęs V. Lašas.

Naudos turėtų visi

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas ir ekonomistas prof. Boguslavas Gruževskis aiškina, kad tokio investuotojo atėjimą reikia vertinti trimis pjūviais: ekonomine nauda, įtaka šalies ekologijai ir socialiniu lygmeniu. Kalbėdamas apie ekonominę naudą, B. Gruževskis sako, kad beveik 5 mlrd. JAV dolerių investicija turės teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui, o naujai atsiradę 6 tūkst. darbo vietų prisidės prie gyventojų užimtumo didinimo.

„Smulkiam verslui nauda bus kitokio pobūdžio. Pagrindinė nauda būtų gyvenimo lygio augimas, ekonominis pagyvėjimas. O smulkus verslas iš to naudą gaus, nes padidės žmonių pajamos, taigi išaugs ir vartojimas, tai darys tokią netiesioginę įtaką“, – sako profesorius. Pašnekovas priduria, kad didelę naudą iš tokio investuotojo atėjimo gali turėti logistikos įmonės.

Tačiau B. Gruževskis pažymi, kad kviesdami tokį investuotoją į Lietuvą turime ruoštis jau dabar ir užtikrinti, kad galėsime jam pasiūlyti tikrai kvalifikuotą ir kokybišką darbo jėgą. Tuo tarpu „Investuok Lietuvoje“ Analitikų grupės ekspertas Giedrius Rudis sako, kad vien šio fabriko statybos būtų milžinišką paspirtis vietiniam verslui. Jis aiškina, kad prie panašaus fabriko statybų JAV dirbo apie 2 tūkst. žmonių. Ekspertas priduria, kad kol kas sunku vertinti, kiek vietos verslininkai sugebės išnaudoti investuotojo atėjimą, tačiau potencialas tikrai yra.

„Itin imlūs kapitalui verslai pasižymi aukštu tarpinių produktų vartojimu, ir kuo didesnę dalį šio vartojimo patenkina vietos tiekėjai, tuo aukštesnis tokio verslo multiplikatoriaus efektas ir, tuo pačiu, poveikis šalies ūkiui. Kol kas nesame detaliai išanalizavę tiekimo grandinės, tačiau tikėtina, jog pirmaisiais veiklos metais vietinių tiekėjų skaičius gali būti ribotas. Kita vertus, atėjus tokiam milžinui pradeda veikti verslo gravitacijos dėsniai. Netrukus aplinkui šį traukos centrą pradėtų kurtis naujos įmonės ir vietinio verslo potencialas aprūpinti fabriką tarpiniais produktais bei įranga neabejotinai augtų“, – aiškina G. Rudis.

Padėtų Lietuvai rasti savo kelią

Vis dėlto V. Lašas pripažįsta, kad bendrovės „Tesla“ specifika tokia, jog jie nėra linkę prašyti pagalbos iš šalies ir visą savo gamybą kontroliuoja patys, todėl smulkioms technologijų įmonėms pasinaudoti šio milžino investicija gali būti iššūkis. „Bet reiktų į tai žiūrėti kaip į gerą galimybę Lietuvai augti ir sutvirtėti. Šalia esanti „Tesla“ būtų kaip geras investuotojas, kuris parodo poreikius.

Tai skatintų šalia universitetų kurtis daugybę startuolių, technologinių pumpurinių kompanijų, kurios mato, kaip technologijos galėtų vystytis toliau ir bandytų sukurti tolimesnę jų ateitį. Tai pagreitintų ir technologinį persiginklavimą, labai padėtų universitetams koncentruotis į tuos dalykus, kurie šiuo metu reikalingi pasaulyje lyderiaujančioms kompanijoms“, – aiškina V. Lašas.

Paklaustas, ar tokios kompanijos tapusios sėkmingos tiesiog nebus nupirktos „Tesla“, V. Lašas teigė, kad tai realu, tačiau tai tikrai nėra blogai. „Kada didelė kompanija investuoja, nuperka startuolį, tai labai geras augimo etapas kompanijai, kuri sukuria naują produktą ar idėją. Mums tokių sėkmės istorijų kaip tik tikrai reikia. Visi žinome „Skype“ istoriją. Dabar ją galutinai nupirko didžiosios vakarų kompanijos, bet tie, kurie kūrė tą startuolį, tapo Estijos nacionaliniais didvyriais.

Ir jie toliau Estijoje augina naujas startuolių kartas, skatina jaunuolių susidomėjimą technologijomis ir garsina Estiją visame pasaulyje. Tai ta perspektyva, kad „Tesla“ supirks startuolius – didžiulė galimybė tiek Lietuvai, tiek jauniems žmonėms“, – aiškina V. Lašas. Kad tai, jog „Tesla“ greičiausiai glaudžiai nebendradarbiaus su Lietuvos technologijų įmonėmis, problema nelaiko ir B. Gruževskis: „Tesla“ investuoja ir stengiasi kontroliuoti visą proceso gamybą ir tai labai gerai. Bet mums tai joks ne blogis, kad jie nepirks ir neskatins vietos verslų plėtros. Aišku, būtų gerai, jei taip būtų, bet tai jau būtų fantazija.“

Teks sunkiai kovoti

Tiesa, kad E. Muskas savo „Gifactory“ statyboms Europoje pasirinks būtent Lietuvą, vilties nėra daug. Tą prieš mėnesį yra pripažinęs ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. „Čia kaip tam anekdote: jei nenusipirksi bilieto, niekada nelaimėsi. Mes, kaip valstybė, galime turėti ambicijas atsivesti „Tesla Motors Gigafactory“. Vis dėlto ne tik nuo valstybės pastangų tai priklauso, bet net ir nepritraukę šios investicijos, vien jos siekdami galime padidinti Lietuvos žinomumą. Nepabandęs niekada nesužinosi“, – kalbėjo ministras.

Kol kas pirmasis bandymas atkreipti „Tesla“ dėmesį į Lietuvą buvo sėkmingas. DELFI skelbė, kad susivienijusi Lietuvos kompiuterinių žaidimų žaidėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė JAV Nevadoje egzistuojančio „Teslos“ gigafabriko kopiją. Tai pastebėjo „Tesla“ vadovybė – penktadienio vakarą organizacijos „Twitter“ paskyroje pasirodė Lietuvai palanki žinutė – įmonės atstovai pastebėjo lietuvių kurtą projektą.

„Lietuva žino kelią į mūsų širdį“, – paskelbė bendrovė. Kur bendrovė pastatys 5 mlrd. eur vertės fabriką, dar nėra paskelbta, tačiau norą statyti fabriką jau yra išreiškusios apie 10 Europos valstybių. Taip pat nėra aiški data, kada bendrovė paskelbs, kur statys fabriką.