Rusijos galia ir grėsmė pasauliui stiprėja ar silpnėja? 5 viską paaiškinantys faktai

Tačiau, kaip „The Washington Post“ rašo Jossas Meakinsas, Rusijos galia yra tuščiavidurė. Nors Maskva dengiasi kišimusi į JAV ir kitų demokratinių valstybių rinkimus, invazija į Ukrainą ir parama Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui, namuose rusus spaudžia rimtos socialinės ir ekonominės problemos.

Senstanti visuomenė ir ekonomikos spragos visai neatitinka Kremliaus pasaulinių užmojų ir kariuomenei leidžiamų milijonų. Be to, kaip spėja apžvalgininkas, Vladimiro Putino ignoruojamos problemos greitai pradės kišti koją režimo norams plėsti savo karinę įtaką užsienyje.

Rusijai trūksta išteklių, kuriais būtų galima padengti didžiulius siekius plėsti savo galią pasaulyje. „The Washington Post“ pateikia penkias priežastis, kodėl Rusijos galia nėra tokia gąsdinanti, kaip dabar atrodo.

Nafta nebepalaiko ekonomikos

Amerikiečiai gali atsikvėpti prisiminę, kad JAV ekonomika yra dešimt kartų didesnė už Rusijos. Net ir geriausiomis dienomis, kai Rusijos eksportuojamos naftos kainos buvo pasiekusios neįtikėtinas aukštumas, jai nepavyko konkuruoti su JAV.

Be to, šios dienos jau praeityje. Per pastarąjį dešimtmetį iškastinio kuro eksportas sudarė 50 proc. Rusijos vyriausybės pajamų. Kai naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį didžiąją pastarojo penkmečio dalį, Rusija išgyveno pakilimą.

2000-2013 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo beveik devynis kartus, o su juo augo ir palaikymas V.Putinui.

Tačiau pastaruoju metu įvykęs pasaulinio energijos kainų kritimas smogė Rusijai, atėmė pastaruoju metu iškovotus laimėjimus, o ekonomiką privertė smukti.

Ateitis taip pat nėra šviesi, nes 2017-aisiais Rusijai prognozuojamas tik labai nedidelis ekonomikos augimas.

Ruošdamasis laikotarpiui, kai nafta gali išsekti, Kremlius iš pelno pertekliaus sukūrė fondą juodai dieną. Tačiau sumažėjus kainoms į šias santaupas juodai dienai Maskvajau kelis kartus kyštelėjo ranką.

Valstybės pajamų sumažėjimas atsiliepė ir žmonėms. Pasaulio banko duomenimis, 21,4 mln. rusų, arba 14,6 proc. visuomenės, dabar gyvena žemiau skurdo ribos.

Bręsta demografinė krizė

Rusų šeimos nesusilaukia pakankamai vaikų. Šalies gimstamumo lygis šiuo metu siekia vidutiniškai 1,7 vaiko vienai moteriai, o tam, kad visuomenė išsilaikytų ir augtų, reikia mažiausiai 2,1 vaiko vienai moteriai.

Be to, Rusijos vyrai miršta pernelyg jauni. Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė šiuo metu yra 64 metai – mažesnė nei Šiaurės Korėjoje, ir net 15 metų atsiliekanti nuo Vokietijos, Švedijos ar Italijos.

Tai lemia neįtikėtinai dažni alkoholizmo, rūkymo, negydomų onkologinių susirgimų, savižudybių, tuberkuliozės, AIDS ir smurto atvejai.

2012 metais Pasaulinė sveikatos organizacija priskyrė 30 proc. Rusijos mirčių alkoholio vartojimui. 12 mln. rusų nuolatos geria alkoholio pakaitalus – medicininį spiritą, langų valymo skystį ir odekoloną.

AIDS epidemija tokia įsisiautėjusi, kad trečiame pagal dydį šalies mieste Jekaterinburge kas 50-as gyventojas yra ŽIV nešiotojas.

Rusijoje kiekvienam 100 tūkst. žmonių tenka 11,3 savižudybių, nors Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis siekia 4,1 atvejus.

Dėl visų šių priežasčių prognozuojama, kad iki 2050 metų Rusijos populiacija sumažės 16 procentinių punktų arba 23 milijonais. Dėl to darbo jėga turėtų susilpnėti ketvirtadaliu.

Mažiau darbuotojų mokės mažiau mokesčių, tad ir taip biudžetui grėsmę keliantis pensijų deficitas dar padidės.

Problematiškus rajonus sunku išlaikyti

Rusija toliau kasmet išleidžia iki 9,4 mlrd. eurų bėdas keliančių regionų – tokių, kaip Čečėnija ar iš Ukrainos aneksuotas Krymas – išlaikymui.

Kai paramos čiaupas bus užsuktas, įtampa tarp konfliktiškų regionų dar sustiprės. O tai gali reikšti atsinaujinusius karus Šiaurės Kaukaze.

Be to, Rusijos ekonomika yra smarkiai netolygi regionų atžvilgiu. Tik 14 iš 83 Rusijos administracinių vienetų daugiau sumoka į federalinį biudžetą nei iš jo pasiima.

Plūstančios lėšos į šalies pakraščius galėtų sukelti žmonių nepasitenkinimą ir sumažinti Maskvos galimybes į savo pusę patraukti separatistinius judėjimus Ukrainoje, Gruzijoje ar Moldovoje.

Reikės mažinti karinį biudžetą

Rusijos ekonomikos padėtis smarkiai nulemia ir jos karines išlaidas. 2017 metais Maskva 30 proc. valstybės biudžeto skirs ginkluotosioms ir gynybos pajėgoms, o sveikatos apsaugai – tik 2,3 proc.

Dėl ūkio stagnacijos pernai Rusijos išlaidos gynybai buvo sumažintos pirmą kartą nuo dešimtojo dešimtmečio.

Prognozuojama, kad iki 2020 metų Rusija karinėms reikmėms skirs tik 38 mlrd. eurų. Tai kur kas mažiau nei tam skiria Prancūzija, kuri turi dvigubai mažiau gyventojų nei Rusija.

Be to, augančios Sirijos ir Ukrainos konfliktų kainos galėtų lemti ankstyvą pasitraukimą arba režimo bankrotą.

Neseniai Rusijos dienraštis pranešė, kad vyriausybė kasmet išleidžia net 1,8 mlrd. eurų vien kariniams samdiniams Sirijoje.

38 mlrd. eurų – kur kas mažiau už 844 mlrd. eurų, kuriuos NATO šalys karinėms reikmėms išleido 2015 metais. Tai – didžiulis skirtumas, kuris, tikėtina, tik dar didės.

Žinoma, šiuo metu V.Putinas gali būti ramus, nes Rusijos biudžete ginkluotei yra teikiama pirmenybė. Kremlius sėkmingai iškeitė ekonominę gerovę ir socialines išmokas į karinę galią. Tačiau tokie mainai negali tęstis amžinai.

Tai atsiskleidžia ir Rusijos sveikatos apsaugos sistemoje, kurioje vyrauja krizė. Maždaug 85 tūkst. kaimo bendruomenių neturi jokios medikų pagalbos infrastruktūros. Paskutiniame sveikatos apsaugos sistemų efektyvumo tyrime Rusijaliko paskutinėje vietoje tarp 54 išsivysčiusių šalių.

Tačiau valdžia vis tiek nusprendė kitais metais sveikatos biudžetą sumažinti trečdaliu iki vos 5,5 mlrd. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerija gaus mažiau nei 2 proc. paramos, kuri turėjo būti skirta 2017-2025 metais.

Viską dar labiau gadina vešinti korupcija. Antai 2015 metais privalomo sveikatos draudimo fondas „netyčia“ prarado beveik 500 mln. eurų.

Socialinės bėdos sužlugdys ir politiką

Nors rusai yra linkę susitaikyti su esama situacija, blogėjant padėčiai situacija gali pasikeisti. V.Putino populiarumas remiasi ne tik propagandos manipuliacijomis, bet ir tikrais ekonominiais pasiekimais.

Net ir autoritarinėje valstybėje ekonominis augimas yra susietas su valdžios palaikymu visuomenėje.

Su darbo sąlygomis susijusių protestų daugėja. O paskutinėje 2017 metų apklausoje net 32 proc. rusų teigė, kad būtų linkę prisijungti prie demonstracijos, jeigu ji vyktų jų gyvenamame mieste.

Tai daugiausia per visą V.Putino valdymo laiką nuo 2000 metų.

Rusija nėra stalininstinė diktatūra, o, kaip tikina šalies valdžia, valdoma demokratija. Ilgalaikis ekonominis nuosmukis gali pakeisti ir žmonių požiūrį.

Nors Rusija dabar gali atrodyti galinga ir kelianti grėsmę, situacija nėra amžina. Rusijos ir V.Putino režimo stabilumas stovi ant silpnų pamatų, o juose ir taip veriasi plyšiai.