Skaičiai ir faktai kuriais tiesiog labai sunku patikėti: kiek žmonių Vokietijoje gyvena skurde ir kur link viskas krypsta

Devyniems iš dešimties visu etatu už minimalų atlyginimą dirbantiems, vieniems vaikus auginantiems tėvams nepakanka lėšų pragyvenimui, pripažino Vokietijos vyriausybė atsakyme į oficialų paklausimą, kurį pateikė opozicinė Kairiųjų partija (vok. Die Linke, Linkspartei).

Išsamus Vokietijos darbo ministerijos atsakymas, kurį Kairiųjų partija persiuntė DW, rodo, kad vienas vaikus auginantis asmuo, dirbantis 38 valandas per savaitę už minimalų 8,84 eurų valandinį atlyginimą, per mėnesį uždirba 1444 eurus.

Atskaičius mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir pragyvenimo išlaidas, lieka 339 eurai susimokėti už būsto nuomą ir šildymą. Tai, pagal oficialią statistiką, kaip ir pakaktų padengti vienišo žmogaus vidutines išlaidas (338 eurai), bet tai yra žymiai mažiau, negu reikia vienam asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų (457 eurai).

Vyriausybės statistiniai duomenys parodė, kad faktiškai 87 procentams vienišų tėvų su vaiku iki šešerių metų, patenkančių į mažiausias pajamas gaunančių žmonių tarpą (statistika, kuri apima apie 109 tūkst. namų ūkių), reikia daugiau nei 339 eurų apmokėti už būsto nuomą ir šildymą.

„Žmonės, dirbantys visą darbo dieną už minimalią algą, negali patenkinti pačių pagrindinių savo poreikių, kaip, pavyzdžiui, turėti stogą virš galvos“, – sakė šį faktą pripažįstančią vyriausybę smerkiančiame pareiškime Bundestago deputatas nuo Kairiųjų partijos Klausas Ernstas.

LR Vyriausybės 2016 metų birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimalusis valandinis atlygis – 2,32 euro ir minimalioji mėnesinė alga – 380 eurų.

Kada minimalios algos neužtenka

Minimalus valandinis darbo užmokestis Vokietijoje iš pradžių, 2015 metų sausio mėnesį, buvo nustatytas 8,50 euro, vėliau, 2017 metų sausio 1 dieną, jis buvo pakeltas iki 8,84 euro. Tačiau socialistinė Kairiųjų partija pareikalavo, kad jis būtų padidintas iki 12 eurų (tai būtų didžiausias valandinis darbo užmokestis Europoje). Pasak K.Ernsto, tai „užmautų apynasrį mažų algų sektoriui Vokietijoje, išvaduotų darbo žmones iš pašalpinių statuso ir leistų užsitikrinti pensiją, didesnę nei minimali (bazinė)“.

Jis pridūrė, kad 12 eurų minimali alga suteiks daugiau galių profsąjungoms derybose dėl darbo užmokesčio ir tuo būdu „įstatys įprastą darbo užmokesčio augimą į protingas ir sąžiningesnes vėžes“.

Neseniai paskelbti skaičiai taip pat rodo, kad 1,18 mln. Vokietijos darbo žmonių vis dar yra priklausomi nuo kai kurių valstybinių išmokų, kad galėtų sudurti galą su galu – tarp jų žmonės, dirbantys ne visą darbo dieną. Tai išryškina dar vieną problemą, kuri kyla dėl Vokietijos minimalaus darbo užmokesčio įstatymo ir kuri įvarė daug siaubo socialistams – kad kai kurie darbai, tarkime, laikraščių išnešiojimas, lieka nuošalyje nuo minimalios algos įstatymo.

Maža to, sausio pabaigoje paskelbti profsąjungas palaikančio ir su jomis glaudžiai susijusio Hanso Böcklerio fondo atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, turintys vadinamąsias mini darbo vietas – tokias, kur jiems siūlomas ne didesnis kaip 450 eurų neapmokestinamas mėnesinis atlyginimas, – neretai verčiami dirbti už gerokai mažesnę nei minimalią algą. Tai apima apie 7,4 mln. žmonių, iš šio skaičiaus beveik 5 mln. yra priklausomi nuo mini darbo vietos kaip pagrindinio jų pajamų šaltinio.

Pasak tyrimo autorių, vyriausybei nepavyko išaiškinti piktnaudžiaujančių kompanijų ir priversti jas mokėti minimalią algą – vienas iš penkių „mini darbo vietose“ plušančių žmonių turėjo „arti“ už mažiau nei 5,50 euro per valandą.

Bendras vaizdas negerėja visoje Vokietijoje – ne vienas tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus ekonomikos kilimo, šalyje didėja skurdas ir benamystė. Visai neseniai atliktas tyrimas, kurio rezultatus paskelbė pagrindinių labdaros organizacijų sąjunga, parodė, kad skurdo lygis šalyje išaugo iki didžiausio kada nors buvusio lygio: 2015 metais 15,7 proc. namų ūkių buvo žemiau skurdo ribos, nors bendrasis vidaus produktas ankstesniais metais išaugo 1,7 procento.

Minimalaus darbo užmokesčio įvedimo privalumai

Tačiau, nepaisant visų įspėjimų dėl minimalaus darbo užmokesčio, Vokietijos profesinių sąjungų susivienijimas (Deutscher Gewerkschaftsbund – DGB) praėjusių metų pabaigoje padarė išvadą, kad minimalaus darbo užmokesčio įvedimas Vokietijoje padidino atlyginimus daugelyje pramonės šakų.

DGB nustatė, kad per 18 mėnesių nuo 2015 metų sausio algos visoje Vokietijoje padidėjo 3,9 procento. Daugiausia jos pakilo švietimo sektoriuje (24 proc.) ir „meno, pramogų ir laisvalaikio“ sektoriuje (9,7 proc.).

Maža to, pasak DGB, nepaisant minimalaus darbo užmokesčio priešininkų įprastinių prieštaravimų, minimali alga neturėjo neigiamos įtakos darbo rinkai. Analitikai nustatė, kad net tuose sektoriuose, kur minimalus darbo užmokestis yra įprastas dalykas, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar viešbučių versle, per tą patį laikotarpį darbo vietų net padaugėjo.

Panašus vaizdas buvo stebimas visoje Europoje: Hanso Böcklerio fondas šių metų vasario mėnesį pranešė, kad beveik visose 22-ose Europos Sąjungos šalyse, kuriose yra nustatytas minimalus darbo užmokestis, per pastaruosius metus algos kilo. Vienintelė išimtis: Graikija, kur ES taupymo priemonės privertė šalį taupyti valstybiniame sektoriuje ir užkirto kelią minimalaus darbo užmokesčio didinimui, teigiama svetainėje „dw.com“.

Parengė Leonas Grybauskas