Štai kaip atrodytų Europos žemėlapis, jeigu sienos būtų nubrėžtos pagal žmonių DNR skirtumus

Savaime suprantama, priklausymas viena ar kitai haplogrupei nėra absoliutus etninės priklausomybės įrodymas, tačiau leidžia atsekti žmogaus kilmę pagal vieną iš tėvų, o rezultatų visuma, kaip kad šiuo atveju, leidžia pademonstruoti kaip vienos ar kitos sekos linkusios pasireikšti skirtingose žmonių populiacijose.

Kartu tai leidžia pažvelgti į tai kaip genetiškai skiriamės nuo savo kaimynų.

Toliau pateikiame trumpą informaciją, kur skirtingi haplotipai dažniausiai aptinkami.

Haplotipas R1b – plačiausiai aptinkamas Vakarų Europoje, tačiau randamas ir Rusijoje (Baškirų tautinėje mažumoje), bei centrinėse Afrikos valstybėse (Čade, Kamerūne).

Haplotipas R1a – kaip galima pamatyti iš žemėlapio, labiausiai paplitęs Eurazijoje. Bet aptinkamas ir Skandinavijos šalyje bei centrinėse Europos šalyse.

Haplotipas N – labiausiai paplitęs Europos Šiaurėje, tačiau Latviją aplenkia. Dar randama Pietų Europoje, pietryčių Azijoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno salose.

Haplotipas I1 – išskirtinai paplitęs Danijoje ir Švedijoje.

Haplotipas I2 – paplitęs Balkanų šalyse, be to yra susijęs su ūgį lemiančiais genais.

Haplotipas J1 – paplitęs labai plačiai – nuo Kaukazo regiono iki Sudano ir Etiopijos bei Indijos.

Haplotipas J2 – paplitęs ne mažiau plačiai nei haplotipas J1. Jis dažniau ar rečiau aptinkamas įvairiuose Azijos regionuose bei Šiaurės Afrikoje.  

Haplotipas E – dar skirstomas į keliolika subklasių, tačiau kaip aišku iš žemėlapio, labiausiai siejamas su Afrikos žemynu.

Haplotipas G – labiausiai siejamas su Gruzija, tačiau aptinkamas ir kitose Kaukazo regiono šalyse.