Aptikti didžiulės, iki šiol nežinotos kosminės katastrofos, kurią išgyveno mūsų protėviai, pėdsakai

Smūginis krateris neatrastas iki šiol, tačiau jį buvus nurodo sustiklėję mineralai, rasti geologinėse nuogulose nuo Azijos iki Antarktidos. Sprendžiant iš visko, susidūrimas su kilometriniu asteroidu tapo naujausia tokio masto katastrofa, kai po Žemę jau vaikščiojo mūsų rūšies atstovai. Telieka suprasti, kaip tai paveikė planetą ir mus.

Tektitai – stiklo rutuliukai, atsiradę, veikiant itin galingų meteoritų smūgių sukurtam milžiniškam slėgiui ir temperatūrai – randami visame Ramiajame vandenyne. Kai kurių masė viršija 20 kg, juos smūgis nusviedė santykinai netoli. Kiti galėjo nukeliauti toliau, ir jų pasiskirstymas rodo, kad susidūrimas įvyko Pietryčių Azijos regione, nors tokios grandiozinės katastrofos poveikį turėjo pajusti visa planeta. Australijos mokslininkai rašo apie tai žurnale Geology publikuotame straipsnyje.

Aaron Cavosie ir bendraautoriai pažymi, kad didžioji dalis stambių maždaug 800 tūkstančių metų senumo tektitų, randama Tailando apylinkėse, ir tai rodo susidūrimo regioną. Mokslininkai atliko trijų tokių tektitų analizę. Viena vertus, jiems nepavyko aptikti reidito – su kai kuriais stambiais smūginiais krateriais siejamo mineralo.

Antar vertus, mokslininkams pavyko ištirti mažus, mikrometrų dydžio cirkono kristalus. Jie buvo orientuoti trimis kryptimis, tarp kurių maždaug 90 laipsnių kampas, o ne viena. Teoriniai skaičiavimai (ir laboratoriniai eksperimentai) rodo, kad būtent taip turi išsidėstyti cirkono kristalai, kuris, veikiamas smūginių jėgų transformavosi į reiditą, o paskui – vėl į cirkoną, taip įgaudamas „papildomas“ kryptis.

Geologų nuomone, visa tai pakankamai patikimai nurodo Žemės susidūrimą su asteroidu prieš ~800 tūkstančių metų, apie kurį anksčiau nežinot. Kita vertus, kol nebus išspręsta „pradingusiojo kraterio mįslė“, šio smūgio galutinai įrodyti nepavyks. Mokslininkų vertinimu, jo diametras gali būti 50 – 100 km, ir tokio didelio ir jauno kraterio nebuvimas išties nesuprantamas.

S. Vasiljev

naked-science.ru