Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Rusija ir Kinija bendromis pajėgomis vykdė prieštaringai vertinamus eksperimentus, kurių tikslas yra modifikuoti Žemės atmosferą didelio dažnio radijo bangomis, rašo „Science Alert“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Iš Rusijos mokslinės instaliacijos – Suros jonosferinio kaitinimo įstaigos, esančios netoli Vasilsursko miesto į rytus nuo Maskvos – buvo skleidžiamos didelio dažnio radijo bangos, kuriomis mokslininkai norėjo manipuliuoti jonosfera. Tuo metu Kinijos seismo-elektromagnetinis palydovas SCES iš orbitos matavo, koks yra spinduliuotės iš Žemės poveikis plazmai. Tai nėra pirmas kartas, kai atlikti panašaus tipo eksperimentai, tačiau žinios apie Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą – paskleistos bendro recenzuojamo straipsnio pavidalu – ir neseniai „South China Morning Post“ publikuotas straipsnis vėl padidino susirūpinimą, kad tokių mokslinių tyrimų galutinis tikslas yra karinis. Taip yra dėl to, kad jonosfera ir joje esančios jonizuotos dujos (plazma) yra itin svarbus radijo ryšio elementas. Selektyviai sutrikdant elektringas jonosferos daleles mokslininkai (o teoriškai – ir kariuomenės) galėtų sustiprinti arba sutrikdyti radijo signalų perdavimą dideliais atstumais. Netgi šie preliminarieji eksperimentai, kurie buvo atlikti šių metų birželį, ir, manoma, parengti taip, kad taptų tolesnių jonosferos keitimo eksperimentų pagrindu, pasižymėjo ekstremaliu efektu. Vieno iš eksperimentų metu buvo paveiktas 126 tūks. kv. kilometrų jonosferos plotas – dukart didesnis nei Lietuvos. Kito bandymo metu jonizuotos atmosferos dujos įkaito per 100 laipsnių. Tyrimo vykdytojai tikina, kad jų bandymo tikslai buvo „grynai moksliniai“ ir „visiškai nežalingi atmosferai“. „Nežaidžiame Dievo. Nesame vienintelė šalis, bendradarbiaujanti su Rusija. Kitos šalys yra darę panašių dalykų“, – Kinijos dienraščiui teigė neįvardintas šio projekto mokslininkas. Suros bazė buvo pastatyta dar Sovietų sąjungos laikais, devinto praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Esama hipotezių, kad ji įkvėpė amerikiečių Aliaskoje po dešimties metų pastatytą dar didesnę atmosferos kaitinimo bazę HAARP (High Frequency Active Auroral Research Program). HAARP įranga, kuri, anot kai kurių vertinimų, buvo kur kas galingesnis energijos perdavimo į jonosferą įrankis nei Suros bazė – iš pradžių buvo dalinai išlaikoma už JAV kariuomenės pinigus, tačiau dabar jos administravimu užsiima Aliaskos Feirbenkso universitetas. JAV Karinės oro pajėgos atsisakė visų idėjų manipuliuoti atmosferos reiškiniais – be HAARP ši amerikiečių karinių pajėgų dalis dar tyrinėjo viršutinių atmosferos sluoksnių apšaudymo plazmos bombomis su krūvį turinčiomis dalelėmis galimybes, norėta išsiaiškinti tokio veiksmo poveikį jonosferai. Kinai, nenorėdami likti nuošalyje, taip pat paskelbė, kad stato pažangią jonosferos kaitinimo įrangą netoli Sanijos miesto, pietinės Hainano provincijos saloje. Kinų dienraštis skelbia, kad viena ši bazė pasižymėtų gebėjimu manipuliuoti jonosfera virš visos Pietų Kinijos jūros. Įrodymų, kad Rusija arba Kinija darytų ką nors keliančio grėsmę visai planetai, nėra, nors šiais metais Rusija ne kartą buvo apkaltinta dėl GPS navigacijos signalų slopinimo – yra tikimybė, kad slopinimas buvo vykdomas būtent jonosferos manipuliavimo eksperimentais. Tiesa, mokslininkai šioje srityje ragina informaciją vertinti itin atsargiai ir skeptiškai: jonosferos tyrimai pernelyg ilgai buvo užteršti sąmokslo teorijomis, kurias nuolat kuria bei garsina įvairiausi paranojiški tinklaraštininkai. Bet net ir skeptiškieji mokslininkai, priklausantys jonosferos manipuliacijų tyrimų bendruomenei, pastarąjį Rusijos ir Kinijos mokslininkų darbą vertina kaip šiek tiek keistą. „Kinijai toks tarptautinis bendradarbiavimas yra labai retas. Naudojamos technologijos yra pernelyg jautrios“, – sakė prie tarptautinių eksperimentų neprisidėjęs Kinijos Zidiano universiteto mokslininkas Guo Lixinas. Mokslinio darbo ataskaitą publikavo žurnalas „Earth and Planetary Physics“. |