Ar tarptautinei anglų kalbai ateina galas? Ką sako istorija ir kas laukia ateityje

Tokį klausimą prancūzų naujienų portalas „Atlantico“ uždavė istorikui Philippe’ui Fabry.

„Vieną gražią dieną – be abejo. Bet nemanau, jog tai nutiks artimiausiu metu. Kalbai tarptautinį statusą suteikia ne absoliutus jos vartotojų skaičius. Kinų kalba yra geras pavyzdys. Iš beveik 1,5 mlrd. ja kalbančiųjų tik kas šeštam tai nėra gimtoji kalba. Tokį pat santykį turi ir ispanų kalba.

Atvirkščiai, iš 1,5 mlrd. anglų kalbos vartotojų net 1,2 mlrd. tai nėra gimtoji kalba, kitaip tariant – keturiems iš penkių.

Tarptautinę kalbą apibrėžia jos paplitimas už savo natūralių geografinių ribų, o taip pat vartojimas tarp tų, kuriems ji nėra gimtoji kalba. Šiandien dauguma kinų kalbos mokosi tam, kad galėtų susišnekėti su kinais. O jeigu išmokote anglų, galite tikėtis susikalbėti su bet kuo.

Mokytis tarptautinės kalbos pirmiausia ir skatina tai, kad ji yra tarptautinė kalba. Kai kalba įgauna tarptautinės kalbos statusą, ją sunku nurungti – nes reikia, kad konkuruojanti kalba ne tik turėtų pakankamą vartotojų skaičių, bet ir būtų plačiai paplitusi tarp tų, kuriems ji nėra gimtoji.

Kalbant apie prekybinių mainų kalbą, taip pat reikia nepamiršti ekonominės galios. Anglų kalba savo statusą istoriškai įgijo pirmiausia Didžiosios Britanijos, o vėliau – JAV prekybinės galios dėka.

Siekiant iš anglų kalbos atimti karūną, reikėtų, kad su ja konkuruojanti kalba būtų tos šalies, kurios ekonominė galia būtų tolygi amerikietiškai. Kinija prie šio tikslo artinasi – tačiau koją jai stipriai kiša tai, jog yra mažai kinų kalbos vartotojų užsienyje.

Prekybinės galios aspektui įtaką daro karyba: Anglijai ir Amerikai tapti dominuojančia prekybine galia padėjo jūrų ir tuo pačiu – susisiekimo kontrolė.

Pagaliau, reikia nepamiršti ir kultūrinės plotmės: tarptautinei kalbai tarnauja ir ją populiarina kultūra, kuri ta kalba save išreiškia.

Anglų kalba yra Holivudo, „Netflix“ ir „Amazon“ kalba. Pagrindinė kultūrinė produkcija pateikiama anglų kalba. Tai ne tik motyvuoja tą kalbą išmokti, bet taip pat padeda ją mokytis: serialų anglų kalba žiūrėjimas natūraliai padidina kalbančiųjų skaičių ir sutvirtina tos kalbos pozicijas.

Visa tai drauge stiprina tarptautinės kalbos hegemoniją ir paverčia ją sunkiai nustumiama. Būtų sunku patikėti, kad anglų kalba galėtų prarasti savo statusą nepasikeitus bent kelioms žmonių kartoms.

Tačiau ji gali tapti savo pasisekimo įkaite ir degeneruoti, atsitraukti supaprastintos „globish“ versijos labui.

Aišku tik viena: tarptautinės kalbos tapatybės pasikeitimas reikštų, jog vyksta labai reikšmingas civilizacinis pokytis. Prisimenant ilgą ir platų kelią, kurį nuėjo anglų kalba, kad taptų tarptautine, jos galima konkurentė pirmiausia turėtų išgyventi panašų kilimą“.

– Kaip istoriškai graikų, lotynų arba prancūzų kalbos tapo dominuojančiomis ir įsitvirtino?

– Lygiai taip pat, kaip jų įpėdinė anglų kalba, graikų ir lotynų kalbos pirmiausia įsitvirtino per jėgą. Mokėti susikalbėti galingųjų kalba visuomet buvo svarbu.

Graikų kalba tapo bendra Viduržiemio jūros regiono kalba, nes graikai kolonizavo visą šiaurinę šios jūros pakrantę, o paskui užkariavo Egiptą ir Persiją.

Lotynų kalba plito drauge su romėnų legionų skverbimusi ir romėnų pastatytais keliais.

Prancūzų kalba išplito Vilhelmui Užkariautojui užėmus Angliją – bet Europoje svarbia kalba tapo todėl, kad Prancūzija buvo Vakarų Europos kryžkelėje ir buvo dominuojanti šio žemyno karinė galia. Šiandien prancūzų kalba lieka sąlyginai svarbia dėl kolonijinės ekspansijos palikimo.

Priešingai nei prancūzų, anglų kalba neturėjo jokio specialaus statuso iki 18-ojo amžiaus. Tačiau per Septynerių metų karą (1756-1763) anglai konfiskavo didžiąją dalį prancūziškų kolonijų Amerikoje ir Indijoje.

Pergalės karuose prieš Napoleoną sustiprino jūrinę ir prekybinę Anglijos galią – ir būtent nuo to laiko anglų kalba tapo vis svarbesne, drauge su Britanijos imperija.

O tai, kad Didžiosios Britanijos galią perėmė kita angliškai kalbanti šalis JAV, anglų kalbai padėjo įgauti tokį statusą, kokio prieš tai nebuvo pasiekusi jokia kita kalba.

Antikos laikais graikų kalbą išstūmė lotynų kalba, bent jau vakarinėje Viduržiemio jūros dalyje. Graikų kalba gal būtų pasiekusi panašų statusą, kokį šiuo metu turi anglų kalba tik tuo atveju, jeigu Roma būtų buvusi graikų kolonija, kuo, žinia, ji nebuvo, nepaisant glaudžių ryšių su graikiškai kalbančia Italijos dalimi.

– Ar kinų arba prancūzų kalbos vis dėlto galėtų mesti iššūkį anglų kalbos hegemonijai?

– Tai gali nuskambėti keistai, bet man atrodo, kad prancūzų kalba turi daugiau ginklų konkuruojant su anglų kalba.

Pirmiausia todėl, kad prancūzų kolonijinis paveldas yra antras pagal svarbą, po anglų. Prancūzų kalba taip pat turi lotynišką abėcėlę, kuri yra labiausiai paplitusi pasaulyje, naudojama ne tik Europoje, bet ir Afrikoje bei abiejose Amerikose.

Kinų kalbai galėtų padėti ekonominė Kinijos galia.

Tačiau nei vienu nei antru atveju aš nematau tikrų galimybių, kurios įgalintų mesti iššūkį anglų kalbos kaip tarptautinės kalbos dominavimui.

Globalizacija kalba angliškai, nes ji vyko po anglų ir amerikiečių sparnu.

Nemanau, kad tarptautinė kalba galėtų pasitraukti iš savo pozicijų nesugriuvus dabartinei pasaulio tvarkai, neperskirsčius galios kortų kitaip. O tai man atrodo absoliučiai neįtikėtina dar bent vieną ar du šimtmečius.