Laimingiausios pasaulio tautos paslaptis – bulviakasio atostogos, trumpos darbo valandos ir brangus kuras

Kuklūs, geraširdžiai ir taikūs danai mažai kuo primena savo karingus protėvius. Šios mažos šalies gyventojai į vikingus gali būti panašūs nebent savo išvaizda: vidutinis vyrų ūgis siekia 1,9 m, o moterų – 1,8 m. Šiuolaikiniai Danijos gyventojai neužsibūna darbe, nemėgsta daryti iš karto kelių darbų ir labiausiai vertina šilumą bei jaukumą. Galbūt dėlto jie laikomi pačiais laimingiausiais žmonėmis pasaulyje.

1. Perklausk

Pirmas dalykas, kuris nustebina užsieniečius Danijoje – šnekamoji kalba. Danų kalbos žodžiai tariami visai ne taip, kaip rašomi. Švedai juokauja, kad danai kalba taip, tarsi į burną būtų susikišę karštą bulvę: praleidžia pusę garsų, o ištisus sakinius apjungia į vieną žodį – iki šito toli net prancūzams.

Tipiškas pavyzdys: „Hvad siger Du?“ („Ką jūs pasakėte?“) danai taria kaip „vasidu“. Beje, ši frazė labai naudinga ir paplitusi, nes kartais ir patys danai viena skitą supranta tik iš antro ar trečio karto.

2. Neatsiprašinėk

Danai yra geranoriški ir draugiški, tačiau standartinėmis mandagumo formulėmis naudojasi retai. Žodžių „ačiū“ ar „atsiprašau“ iš jų beveik neišgirsi. O tokio žodžio kaip „prašau“ danų kalboje apskritai nėra. Viešajame transporte ar parduotuvėje jie niekada nepasitrauks, kad praleistų vienas kitą, o užgriozdinę praėjimą lagaminu niekada neatsiprašys. Tiesa, aplinkiniai to ir nesitiki.

3. Mink pedalus

Pagal dviračių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, danai nusileidžia tik olandams: 5,8 mln. Danijos gyventojų tenka 4,5 mln. dviračių ir dvigubai mažiau automobilių. Po šalies teritoriją nutiesta 12 tūkst. km dviračių takų, o Kopenhagoje dviračius mina pusė jos gyventojų – pradedant moksleiviais ir baigiant ministrais. Visų pirma, važinėti šia transporto priemone yra kur kas pigiau, negu automobiliu (kuras Danijoje brangus), antra, tai kur kas patogiau (nėra problemų su parkavimu), trečia, tai yra naudinga aplinkai ir sveikatai.

4. Nepersidirbk

Daugumai Danijos gyventojų darbo diena prasideda 8 val. ryto ir baigiasi 16 val. Realybėje tai reiškia, kad nuo 8 iki 9 val. jie ruošiasi darbui, o nuo 15 iki 16 val. – ruošiasi namo. Maža to, jie turi pietų pertrauką ir dvi kavos pertraukėles. Socialiai orientuota valstybė atidžiai stebi, kad niekas nepersidirbtų: parduotuvės užsidaro 17 val. 30 min., o gydytojas negali užsilaikyti ligoninėje net tuo atveju, jei reikia operuoti pacientą. Nieko nuostabaus, kad Danijos gyventojai iš visų Europos Sąjungos šalių yra labiausiai patenkinti darbo sąlygomis, o visuomenės atskirtis yra sumažinta iki minimumo.

Be Kalėdų ir Velykų atostogų, Danijoje beveik oficialiai egzistuoja bulviakasio atostogos, trunkančios nuo spalio 17 iki spalio 25 dienos. Kadaise maždaug šiuo metu gyventojai masiškai vykdavo kasti bulvių. Moksleiviai taip pat gaudavo savaitės trukmės atostogas, kad galėtų padėti tėvams kasti bulves.

5. Būk laimingas!

Pastaraisiais laikais pačiu populiariausiu danų kalbos žodžiu tapo „hygge“, kurį išversti pažodžiui yra labai sudėtinga. Jis reiškia šiltą jaukumo jausmą, džiaugsmą, susibūrimą, ir, galbūt, yra kilęs iš norvegiško žodžio „hugga“, reiškiančio komfortą. Vakaronė draugų kompanijoje, vaikų juokas, šiltas apklotas, kava su saldymedžiu ir kitos panašios smulkmenos – visa tai yra „hygge“, danų laimės receptas. Namų jaukumas šioje šalyje vertinamas, visų pirma, dėl nemalonaus oro: pusę metų Danijoje lyja ir pučia stiprus šiaurinis vėjas.

Beje, mokyklose penktadieniais vyksta „hygge“ valanda, kai moksleiviai vaišina bendraklasius saldžiomis bandelėmis ir visi kartu bendrauja.