Lėčiausias ir ilgiausias istorijoje žemės drebėjimas truko net 32 metus – kol baigėsi didžiule tragedija: tokie atvejai gali ir vėl pasikartoti (Video)

Singapūro Nanyango technologijos universiteto (NTU) tyrėjai atrado, kad „sulėtinto judesio“ žemės drebėjimas XIX amžiuje truko net 32 metus ir galiausiai sukėlė katastrofišką 1861 m. Sumatros žemės drebėjimą. Jų išvados paskelbtos mokslo žurnale „Nature Geoscience“.

Šis atradimas yra ilgiausias istorijoje atrastas sulėtinto žemės drebėjimo atvejis ir tyrimo mokslininkai teigia, kad dabartiniai žemės drebėjimo rizikos vertinimo modeliai gali neatsižvelgti esminį masinių katastrofiškų žemės drebėjimų indikatorių.

Lėto judesio žemės drebėjimai, dar vadinami „lėto slydimo įvykiais“, įvyksta tada, kai Žemės tektoninės plokštės lėtai slenka viena prieš kitą, nesukeldamos didelių žemės drebėjimų.

NTU komanda, padariusi šį atradimą, tyrinėjo istorinį jūros lygį, pagal senovinius koralus Simeulue saloje prie Sumatros krantų. Koralai natūraliai fiksuoja jūros lygio pokyčius ir žemės aukštį, kurie matomi koralų augimo raštuose (kaip medžių rievės).

Tyrėjai sujungė koralų duomenis su Žemės tektoninių plokščių judėjimo imitacijomis ir nustatė, kad 1829–1861 m., kai įvyko Sumatros žemės drebėjimas, pietrytinė Simeulue salos pusė grimzdo į jūrą greičiau nei tikėtasi, o tai indikuoja buvus lėtą žemės drebėjimą.

Savo darbe tyrėjai paaiškino, kad sulėtintas žemės drebėjimas pašalino įtampą seklioje dalyje, kur susidūrė dvi tektoninės plokštės. Tačiau plokščių įtampa buvo perkelta į gilesnį netoliese esantį segmentą, kuris baigėsi didžiuliu Sumatros žemės drebėjimu 1861 m.

1861 m. 8,5 balo Sumatros žemės drebėjimas taip pat sukėlė cunamį. Abu įvykiai padarė didžiulę žalą ir pražudė kelis tūkstančius žmonių.

Mokslinė bendruomenė anksčiau tikėjo, kad lėti žemės drebėjimai vyko ne ilgiau kaip kelis dešimtmečius. NTU tyrėjai teigė, kad jų tyrimas gali padėti ateityje geriau įvertinti žemės drebėjimų riziką.

Naują informaciją – būtent tai, kad sulėtinti žemės drebėjimai greičiausiai sukels didžiulius žemės drebėjimus, galima įtraukti į esamus modelius, pavyzdžiui, tą, kuris buvo naudojamas prognozuojant cunamius Japonijos „Fugaku“ superkompiuteriu.

Naudodamiesi nauja metodika, pagrįsta savo išvadomis, mokslininkai pareiškė, kad Enggano saloje, Indonezijoje, esančioje maždaug 100 km į pietvakarius nuo Sumatros, yra „galimas nuolatinis lėtas slydimo įvykis“ – sulėtėjęs žemės drebėjimas.

Jei ši išvada yra teisinga, tyrimo bendraautorius docentas Aronas Meltzneris teigia, kad „netoli šios Indonezijos salos gyvenančios bendruomenės gali patirti didesnę cunamio ir žemės drebėjimo riziką, nei manyta anksčiau. Tai rodo, kad rizikos strategijų modelius reikia atnaujinti."