Siaubingiausi jūrų verpetai Žemėje, ryjantys net laivus – net 50 metrų skersmens, ošimas girdimas už 16 km, o kiti jau sukasi 2-3 tūkst. metų (Foto, Video)

3. Moskstraumen, Norvegija

Bene žinomiausias iš verpetų ir anglišką „maelstrom“ (galingesni jūrose ar vandenynuose egzistuojantys verpetai angliškai vadinami „maelstroms“) pavadinimą įkvėpęs Moskstraumen verpetas galėjo įkvėpti ir Julesą Verne'ą, ir Edgarą Allaną Poe, kurie rašė apie siaubingus ir mirtinus sūkurius.

Esantis prie šiaurinės Norvegijos pakrantės, Moskstraumen, skirtingai nuo upėse ir sąsiauriuose pasitaikančių verpetų, yra atviroje jūroje.

Verpetas susiformuoja dėl kelių veiksnių derinio, iš kurių vyrauja stiprūs pusdienio potvyniai ir savita jūros dugno forma – tarp Maskenesøya ir Værøya salų esantis seklus kalvagūbris, kuris sustiprina ir suka potvynio sroves.

Dėl atitinkamų srovių sąveikos ir galingų vėjų, gilus ir seklus vanduo susiduria tarp dviejų salų ir sukuria sūkurių seriją. Kai kurie didžiausi verpetai apie 40–50 metrų skersmens. Teigiama, kad Moskstraumen verpetas yra labiausiai pavojingas iš visų pasaulio verpetų.

4. Saltstraumen, Norvegija

Saltstraumen yra nedidelis sąsiauris, turintis vieną stipriausių potvynio srovių pasaulyje. Jis yra Norvegijos Nordland apskrities Bodø savivaldybėje.

Iki 400 milijonų kubinių metrų jūros vandens kas šešias valandas veržiasi per 3 kilometrų ilgio ir 150 metrų pločio sąsiaurį. Verpetais, kurių skersmuo iki 10 metrų ir 5 metrų gylio, susidaro, kai srovė yra didžiausia.

Pagal kai kuriuos skaičiavimus, potvynio srovė gali pasiekti 40 kilometrų per valandą greitį. Srovė susidaro, kai potvynis bando užpildyti Skjerstado fiordą. Jūros lygio ir fiordo aukščio skirtumas gali būti iki 1 metro. Saltstraumen gyvuoja apie du ar tris tūkstančius metų.

Saltstraumen yra populiarus tarp meškeriotojų, nes sąsiaurio vandenys gausūs tokių žuvų kaip ledjūrio menkių, menkių, vilkžuvių, jūros ešerių ir otų.

5. Old Sow, Kanada ir JAV

Old Sow („Senoji paršavedė“) yra didžiausias potvynių verpetas Vakarų pusrutulyje, esantis Fundy įlankoje tarp Elnių salos (Deer island) (Naujasis Bransvikas, Kanada) ir Briedžių salos (Moose island) (Meinas, JAV).

Sūkurį sukelia 6 m potvynių zona, kur vandenys keičiasi tarp Passamaquoddy įlankos ir Fundy įlankos, ir vietos jūros dugno reljefo ir vietinių srovių sąveika.

Sūkuriai formuojasi maždaug 76 m skersmens plote. Priklausomai nuo potvynių ir kitų sąlygų, jis suformuoja sūkurius (eddies) (vadinamus „paršeliais“), versmes, greitąsias sroves ir kartais verpetus.

Jo unikalaus pavadinimo kilmė turi dvi versijas: „Senoji paršavedė“ skleidžia garsus, kurie kartais imituoja kiaulės niurzgėjimą; arba tai atspindi neteisingą žodžio „sough“ supratimą, kuris reiškia nutekėjimą.