Ar netolimoje ateityje įmanomas Šiaurės ir Pietų Korėjų susivienijimas? Ką mano patys korėjiečiai – „pralaužti 75 metų nesantaikos ledus“ mėginta jau ne sykį (Video)

2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje atidarymo ceremonijos metu Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos sportininkai žygiavo po viena vėliava.

„Korėjos susivienijimo vėliava“ yra ir labai simbolinis susitaikymo ženklas, ir priminimas apie susiskaldžiusią Korėją – būklę, kuri tęsiasi nuo 1945 m.

Pasaulyje kyla klausimas kas yra pagrindinis susitaikymo ir dialogo tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos ramstis. Deja, istorija rodo, kad tokios pastangos suvienyti pusiasalį toli nepažengia, nes abi šalys per daug skirtingos ir turi daugybę tarpusavio nesutarimų.

Ką mano korėjiečiai

Dauguma pietų korėjiečių nėra optimistiški susijungimo klausimu.

Remiantis Seulo nacionalinio universiteto Taikos ir susivienijimo tyrimų instituto 2017 m. atliktu vienijimosi suvokimo tyrimu, 24,7 proc. Pietų Korėjos gyventojų nemano, kad susivienyti įmanoma.

Tik 2,3 proc. Pietų Korėjos respondentų mano, kad suvienyti įmanoma „per 5 metus“, o 13,6 proc. - per 10 metų.

Tačiau ta pati apklausa rodo, kad 53,8 proc. Pietų Korėjos gyventojų mano, kad susijungimas yra būtinas.

Tačiau mažai sutarimo, kokia šalis turėtų būti toji suvienyta Korėja. Beveik pusė respondentų iš Pietų Korėjos nori išlaikyti demokratinę Pietų Korėjos politinę sistemą, o 37,7 proc. pritaria tam tikros formos hibridui – kompromisui tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos sistemų.

Vis dėlto 13,5 proc. Pietų Korėjos gyventojų atsakė, kad pirmenybę teikia tolesniam dviejų sistemų egzistavimui vienoje šalyje.

Trys tikslai

Pirmą kartą nuo 1950–53 m. Korėjos karo, Šiaurės ir Pietų Korėja vedė derybas 1971 m., kuriose buvo susitarta dėl pagrindinių susijungimo principų.

Pagal liepos 4 d. Pietų ir Šiaurės jungtinę komunikaciją, susijungimas turėtų būti pasiektas 1) nepriklausomomis abiejų Korėjų pastangomis, 2) taikiomis priemonėmis ir 3) skatinant nacionalinę vienybę, peržengiančią ideologijų ir sistemų skirtumus.

Nepaisant reikšmingumo vėlesniems susitarimams, šis détente netrukus žlugo dėl to, kad lyderiai neturėjo tikro ketinimo tęsti susijungimo proceso.

Šiaurės Korėja tarpusavio dialogą vertino kaip būdą atpratinti Pietų Korėją nuo JAV ir Japonijos. Pietų Korėjos lyderis Parkas Chung-Hee suprato, kad tai naudinga priemonė įtvirtinant jo autoritarinį valdymą.

Tęsinys kitame puslapyje: