Kosminiai palydovai užfiksavo anomalius procesus vandenynų paviršiuje: mokslininkai iki šiol tokių vaizdų neregėjo

Balandį žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime mokslininkai išdėstė savo išvadas apie tai, kaip didžiojoje vandenynų dalyje jūrų srovės tapo aktyvesnės. Apie šį tyrimą rašo space.com.

Kas yra vandenyno sūkuriai?

Jeigu pažvelgtume į vandenyną iš viršaus – iš paukščio skrydžio – vandenyje pamatytume užburiančių sukamųjų judesių. Tokie dalykai vadinami vandenyno sūkuriais. Jie vandenynui suteikia meniškos atmosferos, mat primena Vincento van Gogho paveikslą „Žvaigždėta naktis“.

Sūkuriai driekiasi per vandenyną, apimdami nuo 10 iki 100 kilometrų. Jų aptinkama įvairiose vandenynų vietose. Tačiau kai kuriose vietovėse sūkurių būna itin daug.

Iš tokių atvejų būtina paminėti Golfo srovę Atlanto vandenyno šiaurėje, Kurošijo srovę Ramiojo vandenyno šiaurėje, Antarktidą supantį Pietų vandenyną ir prie Australijos esančią Rytų Australijos srovę, kurią išgarsino filmas „Žuviukas Nemo“ („Finding Nemo“).

Vandenynų sūkuriai yra neatskiriama vandenynų cirkuliacijos dalis. Jie šalto ir karšto vandens srautus perkelia iš vienos vietos į kitą. Jie taip pat sumaišo šilumą, druskas ir maistines medžiagas bei daro įtaką vandenynų būklei tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu.

Vandenyną nuolatos stebi palydovai

Vienas iš vandenynų paviršiuje vykstančio judėjimo stebėjimo būdų yra aplink Žemę skriejantys specialūs galingi kosminiai palydovai. Nors šie palydovai yra už tūkstančių kilometrų nuo mūsų, jie gali aptikti netgi ir vos kelių centimetrų jūrų paviršiaus pakilimo pokyčius.

Tada, pasitelkdami duomenų analizę, mokslininkai gali jūrų paviršiaus pakilimo pokyčius paversti į jūrų srovių greitį. Tai gali parodyti, kiek aktyvūs yra vandenyno sūkuriai.

Kruopščiai analizuodama palydovų duomenis, Australijos mokslininkų komanda, vadovaujama Andy Hoggo ir Josue Martinezo Moreno iš Australijos nacionalinio universiteto bei Klimato kaitos tyrimų centro vadovo pavaduotojo Matthew Englando, aptiko akivaizdžius vandenynų sūkurių pasiskirstymo ir stiprumo anomalijas. Anksčiau tokių pokyčių fiksuojama nebuvo.

Kaip kinta vandenynų sūkuriai

Pasitelkdami turimus 1993–2020 metų laikotarpio duomenis, mokslininkai išanalizavo vandenynų sūkurių stiprumo pokyčius visame pasaulyje. Jie nustatė, kad tuose regionuose, kur ir taip buvo gausu vandenynų sūkurių, jų dar labiau padaugėjo. Sūkurių aktyvumas kiekvieną dešimtmetį vidutiniškai padidėja iki penkių proc.

Vieni iš didžiausių pokyčių fiksuojami Pietų vandenyne, kur sūkurių aktyvumas per dešimtmetį išaugo mažiausiai penkiais proc. Pietų vandenynas garsėja kaip vandenynų kaitros įsisavinimo taškas.

Mokslininkai dar visai neseniai galėjo stebėti vandenynų sūkurių pokyčius pasitelkdami tik arba negausius vandenynų matavimus, arba ribotus palydovų įrašus. Palydovų įrašai tik neseniai tapo pakankamai ilgi, kad ekspertai galėtų padaryti tvirtas išvadas apie tikėtinas ilgalaikes sūkurių veiklos tendencijas.

Kodėl svarbūs vandenynų sūkurių pokyčiai?

Vandenynų sūkuriai daro didelę įtaką klimatui – jie reguliuoja karščio, anglies, biotos ir maistinių medžiagų srautus bei maišymąsi vandenynuose. Todėl mokslininkų atliktas tyrimas gali turėti svarbių pasekmių būsimai klimato situacijai.

Mokslininkai jau seniai žino, kad sūkuriai Pietų vandenyne daro įtaką vandenyno cirkuliacijai. Todėl užfiksuoti reikšmingi sūkurių pokyčiai gali paveikti karščio ir anglies dvideginio išsiskyrimo greitį.

Visgi prognozuojant klimato atšilimą į sūkurius dažnai nekreipiama dėmesio. Kadangi sūkuriai yra palyginti nedideli, jie dabartiniuose ateities klimato projektavimo modeliuose išlieka iš esmės „nematomi“.

Todėl vandenynų sūkurių poveikis klimato prognozėse vis dar yra neapibrėžtas arba neįvertintas. Tai ypač neramina turint omenyje pastarąjį Australijos mokslininkų atradimą apie tai, kad sūkuriai tampa aktyvesni.

Šis tyrimas pažymi, kaip nepaprastai svarbu į būsimas klimato prognozes įtraukti vandenyno sūkurius. Jei tai nebus padaryta, veikiausiai bus ignoruota itin svarbi detalė.