Jemeno „Pragaro šulinys“ – tyrinėtojai pagaliau pirmą kartą pasiekė paslaptingos, 112 m gylio duobės dugną: radiniai nustebins (Foto, Video)

Šį žygdarbį atliko Omano urvų tyrinėjimo komanda (OCET), aštuonių ekspertų urvų komanda, nusileidusi į 30 metrų skersmens ir 112 metrų gylio šulinio dugną. Smegduobė yra Al-Mahara gubernijoje, Jemene, netoli sienos su Omanu.

Jemeno valdžia apskaičiavo, kad smegduobė susiformavo prieš „milijonus“ metų, o iki šios komandos niekas iki šiol nepasiekė dugno.

Ankstesnių tyrinėjimų metu pasiekta maždaug pusę gylio ir pranešta apie blogus kvapus, sklindančius iš apačios (neaišku, ar tai buvo priežastis, kodėl jie toliau nesileido žemyn).

Naujausi tyrimai neatskleidė jokių ypatingų kenksmingų kvapų, nors jie pranešė, kad gana smirdantys buvo negyvi paukščiai žuvę šulinyje.

„Mes surinkome vandens, uolienų, dirvožemio ir kai kurių negyvų gyvūnų mėginius, tačiau jų dar neišanalizavome", - sakė Vokietijos technologijos universiteto Omane geologijos profesorius ir ekspedicijos komandos narys Mohammedas al-Kindi.

Komanda praneša, kad gyvatės, aptiktos smegduobėje, nebuvo ypač agresyvios ir neatrodė, kad jos išsigando netikėtų lankytojų.

Užfiksuotoje medžiagoje nesimato nė vienos gyvatės, tačiau yra gražių urvų darinių. Vanduo, lašantis į urvo dugną, gali sukurti įvairias įdomias struktūras, įskaitant vadinamuosius urvų perlus.

Pranešama, kad čia pastebėti urvų perlai buvo žaliųjų citrinų (laimų) spalvos. Susiformavę daugiausia iš kalcito, tai yra kalcio druskų koncentracija aplink branduolį, pvz. smėlio grūdelį, panašiai kaip susidaro austrių perlas. Ir kaip ir įprasti perlai, jie yra išdėstyti koncentriniais sluoksniais. Jų blizgesys atsiranda dėl judančio vandens, todėl jie yra gražūs ir lygūs. Išdžiūvę jie linkę tiesiog suirti.

Netrukus mokslininkai pilnai išanalizuos visą surinktą medžiagą ir pateiks išsamią ataskaitą.