Kodėl nulinis dienovidinis skaičiuojamas nuo Grinvičo, Jungtinėje Karalystėje? Su tuo sutiko ne visi - aršiai siūlė savo alternatyvas (Foto, Video)

Taip liko tik observatorijos Paryžiuje, Berlyne, Grinviče ir Vašingtone. Po kelių iš eilės vykusių susitikimų ir ilgų diskusijų konferencija nusprendė, kad Grinvičas yra geriausias pasirinkimas, nes beveik trys ketvirtadaliai navigatorių jau naudojo Grinvičą, norėdami apskaičiuoti savo ilgumą ir laiką jūroje.

Keletas delegatų nesutiko. Prancūzija pasiūlė Paryžiaus dienovidinį, nurodydama priežastis, kodėl Grinvičo dienovidinis nebuvo pakankamai neutralus – nes britai nenaudojo metrinės sistemos.

JAV ir Anglijos atstovai prieštaravo, kad metrinė sistema taip pat nėra neutrali, nes ją sukūrė prancūzai. Galiausiai Prancūzija ir Brazilija susilaikė nuo balsavimo, o Dominikos Respublika balsavo prieš. Tačiau dauguma palaikė Grinvičą, ir 1884 metais, Vašingtone, dienovidinis, einantis per JK Karališkąją observatoriją, buvo visuotinai priimtas kaip pagrindinis (arba nulinis) dienovidinis.

Tam prieštaravo ne tik Prancūzija. Portugalija, Nyderlandai, Graikija, Turkija, Rusija, Airija ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos, išskyrus Čilę, taip pat atmetė Grinvičą.

Prancūzijai įsikibus į Paryžiaus dienovidinį, mirtinas smūgis buvo padarytas iš vidaus. 1896 m. Deputatų rūmuose buvo pateiktas įstatymo projektas, siūlantis Grinvičo laiką Prancūzijoje kaip teisėtą laiką. Nauju įstatymu  vidutinis Paryžiaus laikas strumpėjo 9 minutėmis 21 sekunde, nes Paryžiaus dienovidinis buvo 2 laipsniais 20 minučių į rytus nuo Grinvičo.

Rūmai 1898 m. įstatymo projektą perdavė Senatui, kuris perdavė jį Komisijai, kur įstatymas įstrigo 12 ilgų metų. Prekybos, Pramonės, Pašto ir telegrafo bei Viešųjų darbų ministerijos priėmė įstatymo projektą, tačiau tam griežtai priešinosi Viešojo mokymo ir karinio jūrų laivyno ministerijos.

Įstatymas pagaliau įsigaliojo 1911 m., o istorinis Paryžiaus dienovidinis, kadaise padėjęs apskaičiuoti žemės apskritimo ilgį, prarado trokštamą, nulinio dienovidinio, statusą.

Šiandien nematoma linija, einanti tiesiai per Paryžiaus observatoriją, Paryžiaus gatvėse pažymėta 135 bronzos medalionais, paklotais grindinyje. Medalionai yra išsidėstę 9 km atstumu tarp šiaurinės ir pietinės Paryžiaus ribų. Kiekvienas medalionas yra 12 cm skersmens ir pažymėtas pavadinimu ARAGO kartu su N ir S rodyklėmis.

Meno kūrinys ir memorialas, kurį 1994 m. įrengė olandų menininkas, pagerbia XIX amžiaus astronomą François Arago, kuris labai tiksliai apskaičiavo Paryžiaus dienovidinio lanką tarp Šetlando ir Balearų salų.