Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Atrodė, kad tai buvo germanų žmonės, kuriuos žinojo prancūzakalbiai ir ispanakalbiai, suteikdami „Alemanijai“ pavadinimą. Tai visiškai logiška dėl šių šalių padėties į pietus. Alemanai tikriausiai buvo tie, kuriuos pirmuosius sutikdavo svetimšaliai iš pietinių kraštų kirsdami sieną.
SaksaiVardai Saksamaa (estiškai) ir Saksa (suomiškai) yra kilę iš germanų saksų genties pavadinimo. Manoma, kad žodis „saksonas“, protogermanų kalba *sakhsan, yra kilęs iš žodžio seax, reiškiančio įvairius vienaašmenius peilius: saksas galbūt buvo pažodžiui kalavijuotis arba kilęs iš žodžio „axe“ – regiono, esančio tarp Elbės ir Vėzerio slėnių. Suomių ir estų kalbose žodžiai, kurie istoriškai buvo taikomi senovės saksams, bėgant amžiams keitė savo reikšmę ir žymėjo visą Vokietiją ir vokiečius. Vokietija ir VācijaLatvių ir lietuvių kalbose pavadinimai Vācija ir Vokietija turi šaknį vāca arba vākiā. Lietuviškas Vokietijos pavadinimas nėra iki galo aiškus. Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga tai susiejo su nuoroda į švedų gentį, vardu vagotai, paminėta VI a. kronikoje. Taigi žodis „vokietis“ tikriausiai kilęs iš vardo, kurį Vakarų baltų gentys suteikė vikingams. Latvių kalbininkas Konstantīns Karulis siūlo, kad šis žodis galėtų būti pagrįstas indoeuropiečių žodžiu *wek („kalbėk"), iš kurio kilo senosios prūsų kalbos žodis wackis („karo šūkis") arba latvių vēkšķis. Tokiais vardais buvo galima apibūdinti kaimyninius žmones, kurių kalba baltų tautoms buvo nesuprantama.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|