Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Išgautas metanas vamzdynu siunčiamas į antrą įrenginį, esantį ant kranto Ruandoje, kur dujos paverčiamos elektra. Anglies dioksidas yra pumpuojamas atgal į ežerą pakankamai tiksliai, kad nebūtų pažeista subtili pusiausvyra. Bendrovė teigia, kad tikisi, jog metano pašalinimas laikui bėgant sumažins slėgį ežere ir galbūt sumažins limno išsiveržimo riziką.
Tačiau baimės dėl tokios nelaimės vėl kilo, kai Nyiragongo – aktyvus ugnikalnis į šiaurę nuo Kivu Kongo Demokratinėje Respublikoje – pabudo 2021 m. pradžioje. Lavos srautas pražudė 32 žmones ir sugriovė šimtus namų, regioną sukrėtus žemės drebėjimams. Antroji lavos banga įsiveržė giliai į žemę po pačiu ežeru. Iš savo stoties „KivuWatt“ inžinieriai stebėjo, kaip dangus tapo raudonas ir juto kaip dėl žemėss drebėjimų juda platforma. Buvo svarstomas dujų pumpavimo stoties uždarymas, bet inžinieriai išlaikė savo nervus. Operacijų sustabdymas turėtų rimtų pasekmių Ruandai: „KivuWatt“ pagamina apie 30 procentų metinės elektros energijos, suvartojamos Rytų Afrikos šalyje. Amerikiečių bendrovė „ContourGlobal“, kuriai priklauso „KivuWatt“, 2015 m. pradėjo Kivu ežero projektą ir kurį laiką svarstė galimybę padidinti savo pajėgumą nuo 26 iki 100 megavatų. Kita įmonė tiria galimybę ežere statyti savo 56 megavatų dujų gavybos įmonę. Bet tokio projekto Kongo pusėje artimiausiu metu neplanuojama (rytinė Kongo DR dalis nėra saugi dėl čia veikiančių įvairių sukilėlių grupuočių). Kiek laiko prireiks šių didžiulių dujų atsargų išeikvojimui, priklausys nuo gavybos tempų, sakė Šveicarijos vandens ir aplinkos tyrimų instituto mokslininkas Martinas Schmidas. „Vien tik naudojant „KivuWatt“, prireiks šimtmečių, kad iš tikrųjų sumažėtų metano kiekis ežere“, – sakė jis.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|