[Karšta tema] Kaip mažytė Lietuva dėl Taivano stojo į milžinišką ginčą su Kinija – į Lietuvos pusę stoja nedidelė Europos valstybė (Foto, Video)

Stiprūs ekonominiai santykiai su Kinija yra pagrindinė ES „strateginės autonomijos“ siekio dalis. Briuselyje vartojamas terminas, apibūdinantis ES, kaip geopolitinę jėgą, tampančią nepriklausoma nuo JAV įtakos. Buvo galvojama, kad ekonomiškai bendradarbiaudama su Pekinu Europa galėtų veikti kaip tiltas tarp JAV ir Kinijos.

Didesnės valstybės narės, ypač Prancūzija, tvirtai rėmė strateginės autonomijos siekį. Ir nors Europos politikai vis labiau jaučiasi nepatogiai dėl Kinijos elgesio su musulmonais uigūrais, demokratijos slopinimo Honkonge ir agresijos Taivano atžvilgiu, kai kalbama apie grynuosius pinigus, daugelis Europos šalių nėra visiškai pasiruošusios atstumti Kiniją.

Čakarova mano, kad „į diskusiją įtraukdama Kiniją, Lietuva siekia sustiprinti JAV pozicijas Europoje, taip pat perspėti Briuselį ir pagrindines valstybes nares (Vokietiją ir Prancūziją) apie galimą riziką ir pavojų, susijusį su dvišaliais santykiais su Kinija ateityje“.

Subtilus balansas

Kai kurie Lietuvoje mano, kad jų griežta pozicija jau davė rezultatų. Pareigūnai atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzija, kaip ir likusios ES šalys, juos palaikė, ir paragino Kiniją sušvelninti situaciją. Tai ypač svarbu dabar, nes Prancūzija pirmininkauja ES rotaciniu būdu ir šiuo metu vyksta prezidento rinkimų kampanija. Anksčiau šį mėnesį Slovėnija paskelbė, kad taip pat sieks padidinti prekybą su Taivanu.

Vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas sakė, kad Lietuva laikosi savo vienos Kinijos politikos ir kad jei Kinija ir toliau bus priešiška, ji turi pateikti įrodymų, kad ši politika buvo pažeista, ką Lietuvos pareigūnai tai įvardija kaip pergalę.

Tačiau ne visi, net ir pačioje Lietuvoje, mano, kad strategija buvo sėkminga.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pritarė Taivano atstovybės atidarymui, tačiau mano, kad pavadinimas buvo be reikalo provokuojantis ir Lietuva dabar turi susitvarkyti su „pasekmėmis“.

Pekinas atsakė sakydamas, kad „klaidos pripažinimas“ buvo gera pradžia, tačiau vis dar mano, kad Lietuva sulaužė vienos Kinijos principą.

Briuselis pastaruoju metu sprendžia geopolitinius klausimus. Gali būti, kad po ilgų aršių „Brexit“ metų ir pandemijos, ES lyderiai prisiminė, kad vienybė abipusio intereso srityse reiškia, kad net tokios mažos tautos kaip Lietuva gali pasinaudoti ES mechanizmais, kad pasipriešintų vienai turtingiausių ir galingiausių valstybių.

Ar dėl Lietuvos pozicijos – o kartu ir ES pozicijos – Pekinas nusileis, yra kitas klausimas. Neseniai atviro nacionalistinio valstybinio bulvarinio laikraščio „Global Times“ vedamajame buvo paskelbta eilė žingsnių, kurių Lietuva turi imtis, kad atkurtų santykius, ir perspėjo: „kad ir kokias gudrybes jie vaidintų, Kinija niekada nepasiduos principiniais klausimais“.

Tačiau ekspertai sutiko, kad vienintelė galimybė, nors ir tolima, priversti Kiniją šiuo klausimu nuolaidžiauti, yra Europai parodyti vieningą frontą.

Dabar ES laukia ilgametis darbas, kurio metu ES turi rasti būdą, kaip suderinti savo ekonominius santykius su Kinija su pareiga valstybėms narėms ir moralinėmis vertybėmis. Kyla klausimas, kiek laiko ES gali išlaikyti tokį balansą.