Turino drobulė – klastotė?

Turino drobulėje matomas atsispaudęs vyro atvaizdas, su kraujo žymėmis ant vinimis pervertų rankų ir kojų. Tikintieji teigia, jog Jėzaus atvaizdas liko įamžintas lininėje drobulėje jo prisikėlimo akimirką. Mokslininkai atkūrė atvaizdą drobulėje, naudodami medžiagas ir metodus, kurie buvo žinomi XIV šimtmetyje, pranešė, Italijos paranormalių reiškinių tyrimo komitetas. Organizacija pareiškė, kad šis bandymas yra dar vienas įrodymas, jog drobulė buvo suklastota viduramžiais.

1988 metais mokslininkai radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatė, kad tas audeklas pagamintas XIII-XIV amžiuje. Atrodė, jog viskas jau išsisprendė, tačiau prieš kelis metus vienas iš tyrime dalyvavusių ekspertų suabejojo tuometinių išvadų teisingumo ir dar kartą pakartojo tyrimą. Jo metu nustatė, jog 1988 m. atliktas radiologinis drobulės tyrimas nagrinėjo drobulės fragmentą, paimtą iš XVI a. taisytos jos srities. Taigi, drobulės datavimas vėl liko neaiškus, nes naujų mėginių kol kas iš Vatikano mokslininkai negauna.

Be to, tolesni ginčai tęsėsi dar ir todėl, kad ekspertai negalėjo paaiškinti, kaip buvo išgautas blyškiai rusvas atvaizdas, atsispaudęs drobulėje kaip negatyvas keli šimtmečiai prieš išrandant fotografiją.

Daugelis specialistų tebetiki, jog Turino drobulei būdingos „nepaaiškinamos savybės, kurių žmonės niekaip negalėtų atkurti“, sakoma bandymą atlikusiai grupei vadovavusio mokslininko Luigi Garlaschelli pranešime.

„Gauti rezultatai aiškiai rodo, jog tai įmanoma atlikti, naudojant nebrangias medžiagas ir gana paprastą procedūrą“, - nurodė jis. Šį tyrimą finansavo viena Italijos ateistų ir agnostikų organizacija, siekianti demaskuoti religines klastotes, sakė mokslininkas.

L. Garlaschelli, kuris yra Pavijos universiteto chemijos profesorius, dienraščiui „La Repubblica“ duotame interviu sakė, kad jo vadovaujama grupė panaudojo audeklą, išaustą tokiu pat būdu, kaip ir Turino drobulė. Ši drobė buvo dirbtinai pasendinta pakaitinus orkaitėje ir išskalbus.

Vėliau tuo audeklu buvo užklotas studentas, kuris dėvėjo kaukę, panašią į Turino drobulėje matomą veidą. Jo kūnas buvo įtrintas raudonąja ochra, kuri viduramžiais buvo gerai žinomas pigmentas. Visas šis procesas užtruko apie savaitę, rašo „La Repubblica“.

Istoriniuose šaltiniuose Turino drobulės pirmąkart paminėta apie 1360 metus - tuo metu ji priklausė vienam Prancūzijos riteriui. Drobulė į viešumą iškilo praėjus daugiau kaip 1 300 metų po Jėzaus Kristau mirties, todėl kai kurie mokslininkai abejoja jos autentiškumu.

4 metrų ilgio ir metro pločio audeklas per kelis šimtmečius buvo smarkiai apgadintas, taip pat nukentėjo nuo gaisrų. Vatikanui priklausanti relikvija šiuo metu laikoma specialioje Turino katedros saugykloje ir retai kada viešai rodoma. Paskutinį kartą drobulė buvo viešai demonstruojama 2000 metais, o jos pamatyti atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių. Dar kartą ją parodyti planuojama 2010 metais.

Katalikų Bažnyčia netvirtina, jog ši relikvija yra autentiška, tačiau sako, jog ji yra svarbus Kristaus kančios simbolis. Mokslininkų bendruomenėje dėl Turino drobulės vyksta įnirtingi debatai. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad viduramžiais taisant per gaisrą apdegusią drobulę buvo panaudotos kitokio audinio skiautes, kurios iškreipė datavimo radioaktyviosios anglies metodu rezultatus.

Kitą tyrimą atlikę Hebrajų universiteto mokslininkai padarė išvadą, jog ant drobulės išlikusios žiedadulkės ir augalų atspaudai rodo, jog ši relikvija kilusi iš Jeruzalės apylinkių ir yra pagaminta ne vėliau nei VIII šimtmetyje.

L. Garlaschelli sakė „La Repubblica“, jog nemano, kad jo tyrimas privers pakeisti nuomonę tikinčius Turino drobulės autentiškumu. „Jie nepasiduos, - pripažino jis. - Tie, kas ja tiki - tebetikės“.