Afrikoje formuojasi naujas vandenynas

Jų tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Geophysical Review Letters“.

Pirmą kartą apie besiformuojantį vandenyną buvo pradėta kalbėti dar 2005 m., kai vos per kelias dienas išilgai Didžiojo Rytų Afrikos tektoninio lūžio, žyminčio dviejų tektoninių plokščių susidūrimo vietą, atsirado iki 7 metrų pločio ir iki 50 kilometrų ilgio plyšys.

Nuo to laiko geologai ėmė įdėmiai stebėti šį tektoninį lūžį. Per 4 metus jie užfiksavo dar 12 plyšių formavimosi atvejų, analogiškų įvykusiam 2005 m. Išanalizavus stebėjimų duomenis buvo nustatyta, kad šiame Afrikos regione vyksta magmos „išmetimas“ į Žemės plutą. Toks procesas paprastai siejamas su vandenyno gūbrių – dugno iškilumų, esančių tektoninių plokščių susidūrimo vietose – formavimusi.

Pasak mokslininkų, stebėjimų rezultatai liudija, kad gūbrių susidarymas gali vykti „šuoliais“, tai yra, nuosekliais geologiniais įvykiais, kurie smarkiai keičia paviršiaus reljefą ir šiame regione vykstančius procesus Žemės plutoje. Anksčiau buvo manoma, kad tokios permainos vyksta palaipsniui.

Kaip praneša „LiveScience“, pirma išsiveržė šiauriniame properšos gale esantis Dabahu ugnikalnis, iš kurio išsiveržusi magma pateko į properšą. Dėl šių procesų plyšys pradėjo plėsti į visas puses.

„Žinoma, kad jūros dugno keteros yra susidariusios dėl panašių procesų, per kuriuos magma įsiveržia į properšas. Tačiau mes niekada nežinojome, kad dėl šių procesų gali atsiverti toks milžiniškas plyšys“, – cituojama tyrimo bendraautorė Cindy Ebinger, Žemės ir aplinkos mokslų profesorė iš Ročesterio universiteto (JAV).

Pasak jos, didelis vulkaninis aktyvumas bei tai, kad visa tai vyksta ties tektoninių plokščių pakraščiais, gali sukelti netikėtą milžiniškų teritorijų skilimą į dalis. Ji taip pat perspėjo, kad šie procesai tikrai labai pavojingi šalia plyšio gyvenantiems žmonėms.

„Tyrimo tikslas yra sužinoti, ar tai, kas dedasi Etiopijoje yra tas pats, kas darėsi ir vandenynų dugne – nors ten patekti yra beveik neįmanoma“, – teigia C. Ebinger. Ji taip pat pridūrė, kad dabar vykstantys geologiniai procesai Etiopijos teritorijoje yra analogiški tiems, kurie vyko visų vandenynų dugnuose.

Teigiama, kad Afrikos ir Arabijos tektoninės plokštės susiduria atokioje Afaro dykumoje šiaurinėje Etiopijoje – dėl atsiradusios properšos šios plokštės po truputį atsiskiria.

Kaip teigia mokslininkai, per metus šios tektoninės plokštės viena nuo kitos nutolsta per 2,5 cm – šis procesas vyksta pastaruosius 30 mln. metų. Dėl šio proceso Afaro dykumoje susiformavo beveik 300 km paviršiaus slėnis bei Raudonoji jūra. Manoma, kad per milijoną metų Raudonoji jūra įsilies į minėtą slėnį. Mokslininkai įsitikinę, kad naujasis vandenynas sujungs Raudonąją jūrą bei Adeno įlanką (ji ribojasi su Arabijos jūra).