Bankoko gatvių chaosas turisto akimis

Kai pajudėjome iš Bankoko oro uosto, gidė mus perspėjo: „Gatvėje, kelyje būkite labai atidūs. Atsiminkite, kad čia eismas vyksta angliškai, t.y. priešinga nei jums įprasta puse. Čia vairuotojai važinėja nesilaikydami jokių taisyklių. Ypač motociklininkai, motoroleriai gali nukristi tiesiog iš niekur, tarsi iš dangaus. Jūsų niekas gatvėje nepraleis – netgi pėsčiųjų perėjoje.“ Vis dėlto, nepaisant europiečių požiūriu nesuvokiamo chaoso, avarijų šioje Azijos valstybėje įvyksta labai mažai. „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė bandė išsiaiškinti kodėl.

Ilgas laukimas prie perėjos

Pirmiausia „ištyrinėjome“ tailandiečių pėsčiųjų perėjos ypatumus. Jos tiesiog neįmanoma pereiti. Įvairiausios transporto priemonės rieda nesibaigiančiu srautu, pėstieji, lūkuriuojantys prie perėjos, tiesiog dūsta nuo išmetamųjų dujų (vietiniai mopedų, motociklų vairuotojai dažnai važinėja su respiratoriais).

Vėliau gidas paaiškino, kad prie perėjos stovinčiųjų niekas niekada ir nepraleis. Reikia pradėti eiti į mašinų srautą ir mojuoti ranka ar kitaip bandyti atkreipti į save dėmesį. Baugoka, kai matai, kokiu greičiu į tave atrieda transporto priemonių lavina, bet kitokio pasirinkimo nėra.

Paaiškėja, kad gidas teisus: mašinos staigiai stabteli, pro priekį ar iš užpakalio aplenkia pėsčiąjį kaip bet kurią kitą kelio kliūtį ir nuzvimbia sau. Sunku patikėti, jog šitokioje makalynėje perėjose neįvyksta avarijų. Gidas šypsosi: „Taigi ne girti važinėja, kad nematytų einančio žmogaus, juo labiau perėjoje.“ Beje, patys tailandiečiai perėjų nepaiso, eina ten, kur arčiau.

Pasivaikščiojimas su drambliu

Ilgam atmintyje išliks pasivaikščiojimas vėlų vakarą centrinėmis Bankoko gatvėmis. Einame šaligatviu ir savo akimis netikime: nesibaigiančiame automobilių sraute kinkuoja... dramblys, priekyje už pavadėlio vedamas šeimininko. Jam prie uodegos pritvirtintas didelis atšvaitas.

Tamsiu paros metu nesaugu vaikščioti ir tailandiečių šaligatviais. Jie – siauručiai, dažnai užgriozdinti kioskeliais bei transporto priemonėmis.

Dažnai šaligatviai staiga baigiasi, įsiliedami į bendrą gatvę. Einant tokiu pėstiesiems skirtu taku tyko nemažai pavojų. Šaligatviai išsiklaipę, nelygūs, juose daug gilių įgriuvų, atvirų nepaženklintų ir neaptvertų kanalizacijos šulinių. Tačiau į tokias atviras angas įropoja nebent įkaušęs turistas. Tailandiečiai – niekada. „Juk ne girti vaikšto, kad nematytų“, – drūtai vėl paaiškino gidas.

„Tuktuku“ prieš eismą

Prieinamiausia transporto priemonė, norint greitai įveikti trumpą atstumą, yra triratis motociklas, vadinamasis tuktukas. Juo verta pasivažinėti vien dėl to, kad suprastum, kas tai per mašina.

Įsiliejame su „tuktuku"į nesibaigiantį mašinų srautą, „tuktuko“ vairuotojui norisi greičiau, jis nelinkęs stovėti kamštyje. Todėl pasukame eismui priešinga puse. Prie šviesoforo į mus pasileidžia priešpriešinis automobilių srautas. Tuomet „tuktukas“ mikliai užšoka ant šaligatvio, o kai ir čia pasidaro ankšta, prisiduria atkarpą žaliosios vejos.

Šiurpu. Bet tenka pripažinti, jog per dviejų savaičių viešnagę Tailande nematėme nė vieno eismo įvykio. Tuo tarpu gidai vis kartojo: „Taigi vairuotojai blaivūs važinėja. Šios šalies gyventojai ir taip nevartoja alkoholio, o apsvaigus sėsti prie vairo net mintis niekam nekiltų“.