| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Pasaulio geografinio žemėlapio pokyčiai kylant vandens lygiui
|
(
(
Klimatui šylant pamažu tirpsta milžiniški Antarktidos ledynai – nors visiškai jie ištirpti nežada, tačiau mokslininkus neramina ir dalies jų ištirpimas. Ypač daug diskusijų kyla dėl Vakarų Antarktidos ledo, kurio ištirpimas sukeltų pakankamai didelį vandens lygio pokytį. Tačiau kokio dydžio tai bus pokytis, atsakyti nėra lengva – jeigu skaičiuotume tik tolygų vandens lygio padidėjimą, gautume dideles paklaidas. Pasak paskutinės mokslinės studijos, šis procesas yra kur kas sudėtingesnis ir dėl to, ankstesni vertinimai yra netikslūs, o paskutiniai mokslininkų sudaryti žemėlapiai leidžia žvilgtelėti į Žemės ateitį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kai kalbama apie jūros vandens lygio kilimą, paprastai turima galvoje klimato atšilimo sukelti padariniai. Tačiau Oregono universiteto (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada) geofizikai, kurių tyrimą finansavo Amerikos nacionalinis mokslo fondas bei kitos JAV ir Kanados organizacijos, atsiribojo nuo klimato kaitos problemų – mokslininkai nustūmė į šalį diskusijas, ar tikrai vyksta klimato kaita, kas ją sukėlė ir kas skatina. Mokslininkai gilinosi į vienintelę problemą – kaip ir kiek pasikeistų pasaulinis vandens lygis, jei ištirptų visi dabartiniai ledynai. Apie šį mokslininkų tyrimą mes jau rašėme šiame straipsnyje, o dabar tiesiog priminsime esmines detales ir pateiksime mokslininkų kolegų sudarytą pasaulio žemėlapį (detaliai jį galima peržiūrėti šiame puslapyje), kuriame atsispindi iškeltų hipotezių padariniai. Deja, bet žemėlapyje pateiktas ne visų regionų pokyčiai, tad Lietuvos pakrančių zonos nėra. Žinoma, niekas netvirtina, jog ledynai ištirps per ateinančius dešimtmečius – kai kurie mokslininkai ramina, jog tai truks ne mažiau kaip kelis šimtmečius. „Mes netvirtiname, kad Vakarų Antarktidos ledo dangos išnykimas yra neišvengiamas. Tačiau šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad jei ruošiatės saugotis nuo kylančio jūros lygio, jums reikėtų planuoti kai ką daugiau“, - tyrimo tikslą aiškino Oregono universiteto profesorius Peteris Clarkas (Peter Clark). Priminsime, jog pastaruoju metu įsitvirtina hipotezė, teigianti, kad pasaulinio vandenyno lygis dėl tirpstančių ledynų gali pakilti daugiau nei 1 metrą per artimiausius 100 metų. Tiesa, šis skaičius žymiai didesnis už 2007 metais Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos paskelbtas prognozes, jog jūros lygis iki 2100 m. pakils 18 – 59 cm. Na, o jeigu ištirptų visas Vakarų Antarktidos ledas, iki šiol Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija skelbė, kad vandens lygis pakiltų apie 4,95 m. (vandens lygis svyruotų tarp 4,8–5,1 metro). Tačiau JAV ir Kanados mokslininkai teigia, kad šis teorinis vidurkis buvo išvestas neatsižvelgiant į kelis svarbius faktorius, tarp jų sunkio jėgą, Žemės ašies pokyčius ir nuo ledynų svorio išsilaisvinusios žemyno dalies geologinius pasikeitimus. Ledynų gravitacinis poveikis. Didelė dalis Antarktidą dengiančių milžiniškos masės ledynų šiuo metu yra didesniame nei 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio. Pasak mokslininkų, tokios masės pakanka gana stipriam gravitaciniam poveikiui sukelti – jis panašus į Saulės ir Mėnulio traukos jėgas, kurios veikia Žemės vandenynus, lemdamos nuolatinius potvynius ir atoslūgius. Kitaip tariant, milžiniško ledo masė sugeba link savęs traukti vandenyną – tokiu atveju, pasaulinio vandenyno vanduo ne visur yra viename lygyje. Vadinasi, dabar Pietų ašigalio diapazone vandens lygis yra aukštesnis nei pusiaujo zonoje. Pasak profesoriaus Clarko, tokį Antarktidos gravitacinį efektą atskleidė dar daugiau nei prieš 30 metų atliktas tyrimas, tačiau dėl kažkokių priežasčių jis buvo visiškai ignoruojamas. „Žmonės pamiršo apie tai, kai ruošė jūros lygio kilimo ateityje prognozes“, - sakė mokslininkas. Vadinasi, tirpstant ledynui, vandenynas ne tik pasipildys milžiniškais vandens kiekiais, bet ir mažės Antarktidos gravitacinės jėgos poveikis, dėl ko dar labiau kils vandens lygis pusiaujo ir šiaurinėse zonose. Žemės sukimosi ašies pokytis. Naujasis geofizikų tyrimas aptiko ne tik šią ankstesnių skaičiavimų spragą: jie nustatė, kad jūros lygio kilimo modeliuose neatsižvelgta ir į tai, kaip dabartinė Antarktidos ledo masė veikia Žemės sukimosi ašį. Kai ledas ištirps, nežymiai pasikeis planetos masės centras, tačiau to užteks, kad truputį pasikoreguotų Žemės sukimosi ašis. Dėl to geografinis Pietų ašigalis pasislinks į šalį apie 500 metrų, o tai savo ruožtu sukels vandenyno lygio persiskirstymą – pietinių Ramiojo ir Atlanto vandenyno regionų vandenys nutekės į šiaurines pakrantes.
Antarktidos pakrančių uolienų erozija. Pagaliau trečiasis faktorius, kurio neįvertino ankstesnės prognozės – Antarktidos pakraščių uolienos dabar prilaiko ledo kepurę, tačiau tuo pat metu ledas sutvirtina pačias uolienas. Ištirpus ledynams, prasidėtų gana greitas erozinis uolienų irimas ir jų griūtis į vandenyną. Tai savo ruožtu vėl didintų vandenyno lygį.
Taigi, jei visiškai ištirptų Vakarų Antarktidos ledo danga, jūros lygis rytinėje JAV pakrantėje padidėtų daugiau nei 1,2 m, nei buvo prognozuota anksčiau – iš viso apie 6,3 metro. Didžiojoje Europos dalyje jūros lygis pakiltų apie 5,4 m, rašo „Physorg.com“. Profesoriaus teigimu, iki šiol lieka neaišku, ar Vakarų Antarktidos ledo danga dėl klimato atšilimo iš tiesų gali ištirpti, ir jei taip, tai kada. Pasak jo, galbūt tai neįvyks dar kelis šimtus metų, ir net tada jis gali ištirpti ne visas. Tačiau esą tokie patys efektai lydės bet kokio masto Antarktidos ledynų tirpimo procesą, todėl jūros lygio kilimui besiruošiančios valstybės turėtų atsižvelgti į didesnę grėsmę, nei manė iki šiol. Iš pirmo žvilgsnio žemėlapiai, įvertinantys 6 metrų vandens lygio pakilimą, nėra labai bauginantys – apliejamos tik kai kurios pakrančių zonos. Vadinasi, giliau sausumoje gyvenantys žmonės katastrofos išvengs, tačiau pokyčiai vis tiek juos aplankys. Pamąstykime kas būtų, jei vanduo užlietų Bangladešo pakrantę. Šalies dydis – kaip dvi Lietuvos, o piliečių gyvena daugiau negu Rusijoje. Daugelis iš jų gyvena jūros pakrantėje prie upės žiočių. Jei vandens lygis pakils, jiems teks migruoti į kitus kraštus – žinoma, išaugs nelegalių imigrantų kiekis Europoje. Tai pajus visas regionas – net ir mažosios valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Reikia prisiminti, jog mokslininkai jau senokai spėja, kad senovėje žmones migruoti paskatino būtent klimato kaita. Įvyko didysis žmonių maišymasis ir pasaulio formavimasis, kuris paliko pėdsaką iki pat šių dienų. Panašūs reiškiniai, vykstant globaliems aplinkos pokyčiams, didesniu ar mažesniu lygiu gali pasikartoti ir dabartiniame pasaulyje.
| |||||||||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
