Atmosferos susiformavimo istorija (Geografija | Mokslas)
.


Pirmuosius du milijardus metų Žemės atmosferoje dominavo anglies dvideginis, o paskui, prieš 2,5 milijardo metų, gana staigiai joje atsirado daug deguonies. Dabar, atrodo, atrastas paaiškinimas, kas nulėmė tokį staigų deguonies dominavimą.


Prieš 4,5 mlrd. metų, kai Saulė buvo viso labo naujagimė žvaigždutė, aplink ją taip šilta ir malonu nebuvo. Reikalas tas, kad Saulės šiluma ir šviesumas didėjo bėgant metams. O pirmuosius 2 mlrd. metų Žemė savo dar blausios gimtosios žvaigždės spindulių sulaukdavo 25 proc. mažiau. Tai reiškia, kad planetą neabejotinai turėjo dengti ledas – apie skystą vandenį buvo galima tik pasvajoti. Tačiau taip nebuvo: geologiniai tyrimai byloja, kad vandens okeanai Žemėje tyvuliuoja ne vieną ir ne du milijardus metų. Kas šildė Žemę pirmaisiais milijardais metų?


Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pasaulis priminė didelę simfoniją. Pastaruoju metu jis, deja, labiau panašus į kakofoniją. Tačiau prieš kelis dešimtmečius britų mokslininkui Jamesui Lovelockui kilo mintis, kad Žemė yra gyvas, save reguliuojantis superorganizmas.


Mokslininkai įsitikinę, jog dalis Žemės atmosferos, o ir vandenynų, davusių pradžią gyvybei, atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai – kartu su meteoritais ir kometomis.
|
||