Laiko juostos (Geografija | Mokslas)
.


XIX amžiaus pabaigoje geležinkeliai pradėjo transporto revoliuciją, tačiau su tuo kilo viena netikėta problema.


Lietuviai argumentuotai pasiūlė Europos komisijai atsisakyti laiko kaitaliojimo. Išmintingam pasiūlymui išmintingai pritarta ir šalims narėms leista pasirinkti, kokį laiką – vasaros ar žiemos – pasilikti. Šiuo itin svarbiu klausimu bus vykdoma gyventojų apklausa, o Seimui ar Vyriausybei priimant galutinį sprendimą reikės subjektyvių argumentų triukšme išskirti esminį – objektyvų – signalą. Europos Sąjungos šalių atstovai turės tartis, kad laikas tarp kaimynių kuo mažiau skirtųsi.


Kiekvienais metais lietuviai pavasarį laikrodžius pasuka valanda į priekį, o rudenį atsuka atgal. Laiką persuksime ir šiąnakt. Tačiau kaip atsirado tokia tradicija?


Tikriausiai niekad negalvoja, kad gal kilometras – per ilgas, arba decibelas – per garsus, ir reikėtų šiuos matus pakeisti. Lygiai taip pat – ir dėl laiko, rašo „Vice“. Nepaisant kultūrinių skirtumų, visi naudojame 24 valandų laikrodžius. Bet kodėl laikas, kurį jie rodo tą pačią minutę skirtinguose pasaulio kampuose taip skiriasi?


Praėjusią vasarą, Šiaurės Korėja įvykdė kai ką labai keisto. Per 70-ąsias nepriklausomybės metines po japonų okupacijos, uždara ir autoritarinė valstybė prisipažino, kad savo laikrodžius nuolat atsukdavo pusvalandį atgal. Šalis sukūrė savo laiko zoną: Pchenjano laiką, rašoma independent.co.uk.


Ar žinote, kurioje pasaulio dalyje žmonės emocingiausi? Kiek dabar valandų Antarktidoje? Kur pasaulyje nenaudojama metrinė sistema? Tinklalapio vox.com surinkti žemėlapiai atskleidžia atsakymus į visus šiuos klausimus ir dar daug įdomių faktų apie mus supantį pasaulį.


Samoa gyventojams 2011 metų gruodžio 30 diena neišauš – ši Ramiojo vandenyno salose įsikūrusi valstybė daro istorinį šuolį per tarptautinę demarkacinę paros laiko liniją, rašo telegraph.co.uk.
|
||