Atmosferos dujinė sudėtis (Geografija | Mokslas)
.
(0)
2024-05-15
-1
„Keeling kreivę“ sugalvojo mokslininkas Charles David Keeling kaip grafinį anglies dioksido (CO2) kaupimosi Žemės atmosferoje vaizdą. Keeling kreivėje pateikiami duomenys pagrįsti nuolatiniais matavimais, atliktais Mauna Loa observatorijoje Havajų saloje nuo 1958 m. iki šių dienų.
(4)
2024-03-29
0
Žmonija nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais dėl aplinkos apsaugos, tačiau viena iš galimybių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir siekti tvarumo – silikatinių medžiagų naudojimas. Šių medžiagų junginiai plačiai taikomi pramonėje, kurie remiasi žaliąja energija ir žiedine ekonomika. KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas Tadas Dambrauskas atskleidžia, kaip silikatinės medžiagos gali efektyviai prisidėti prie tvarumo ir ilgalaikio darnaus vystymosi.
(0)
2024-02-25
18
Giliai po žeme Pietų Dakotos (JAV) Juoduosiuose kalnuose gyvena bakterija, kuri ekstremaliomis sąlygomis gali greitai paversti anglies dioksidą (CO2) kietu mineralu. Jei mokslininkai išsiaiškins, kaip panaudoti šiuos keistus mikrobus, jie galėtų pasiūlyti naują būdą sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, randamas išsekusiuose iškastinio kuro ištekliuose, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-02-02
2
Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m., aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo geresnė, nors rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartų vis dar dažnai neatitinka.
(0)
2023-12-08
11
Žemėje azoto yra gana daug – tiek atmosferoje, tiek plutoje ar vandenynuose. Jis būtinas visai gyvybei, jo junginiai buvo būtini ir gyvybės atsiradimui.
(0)
2023-05-20
7
Ar kada nors išėję iš namų šiltą vasaros dieną arba ypač šaltą sausą žiemos popietę pagalvojote, kad jaučiate lietaus kvapą? Ne visi sugeba nosimi užuosti artėjantį blogą orą – taigi, ar yra kokių nors mokslo įrodymų, ar tai tik dar vienas mitas?
(1)
2022-12-13
10
Kol kas gyvybė mūsų deguonies turtingoje planetoje klesti. Tačiau Žemė ne visada buvo tokia ir mokslininkai prognozuoja, kad ateityje atmosfera sugrįš į ankstesnį būvį, kai metano bus daugiau nei deguonies.
(0)
2022-05-29
5
Chemikai įrodė, kad atmosferoje egzistuoja reaktyvių junginių, vadinamų organiniais hidrotrioksidais, klasė, ir nors šios cheminės medžiagos veikia neilgai, jos gali turėti poveikį, apie kurį mes dar nežinome.
(0)
2022-04-04
12
Metanas – tai šiltnamio efektą atmosferoje sukeliančios dujos, kurios į atmosferą įprastai patenka keliais būdais – tiek natūraliu, tiek ir dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui anglies kasyboje. Metanas yra antroje vietoje po anglies dioksido pagal tai, kiek jo į atmosferą patenka dėl žmogaus veiklos. Tačiau metano sukeliamas šiltnamio efekto poveikis atmosferoje yra daugiau nei 25 kartus didesnis už anglies dioksidą, praneša Europos kosmoso agentūra.
(1)
2022-02-02
9
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) atliktų matavimų duomenimis, metano kiekis Žemės atmosferoje neseniai pasiekė 1900 milijardines dalis (ppb), palyginti su maždaug 700 ppb metano, buvusio prieš pramonės revoliuciją.
(0)
2022-01-25
7
Šioje animacijoje pavaizduota, kaip augalai sugeria ir išskiria anglies dioksidą keičiantis metų laikams.
(0)
2022-01-19
19
Beveik visai gyvybei Žemėje deguonis yra būtinas, o tam deguoniui gaminti paprastai reikia saulės šviesos. Tačiau mokslininkai užfiksavo vandenyne gyvenantį mikrobą, pažeidžiantį visas mums žinomas taisykles.
NASA mokslininkus nustebino Pietų pusrutulyje užfiksuoti reiškiniai - tai gera žinia žmonijai (Foto)
(0)
2022-01-11
16
Naudojant tyrimų orlaivius surinkti nauji duomenys rodo, kad Pietų vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido, nei išskiria, todėl jį galima laikyti didele anglies dioksido saugykla ir svarbia atsvara dėl žmonių veiklos į atmosferą patenkančioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.
(0)
2021-12-24
11
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) mokslininkas, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) prodekanas, technologijos mokslų daktaras Ignas Daugėla sukūrė sprendimą, kaip pasitelkus bepiločius orlaivius (dronus, skraidykles) galima greitai, tiksliai ir palyginti nebrangiai nustatyti esamus arba dar tik būsimus sąvartynų apsaugos pažeidimus ir sąvartyno dujų, o svarbiausia – metano nuotėkį.
