Bendroji astronomija ir astrofizika
.
(0)
2024-11-04
3
Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.
(0)
2024-11-03
8
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-10-31
20
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
(0)
2024-10-30
6
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai – ne graikų ar romėnų mitologijos siužetas, o Saulės sistemos išorinės dalies realybė. Kentaurais vadinami asteroidai, kurių orbitos nešioja juos tarp Jupiterio ir Neptūno. Apie juos žinome netgi mažiau, nei apie tolimesnį Kuiperio žiedą, bet įdomybių nestinga ir čia.
(12)
2024-10-29
31
Mokslininkai nusprendė sugriauti populiariausius mitus apie kosmosą, taip pat apie dangaus kūnus, kurie visiškai nėra tokie, kokius įsivaizdavome.
(0)
2024-10-28
1
Mokslininkai paskelbė, kad maždaug 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo, vadinamo Saulės maksimumu, pikas jau gerokai įsibėgėjo. Nors daugelis ekspertų įtarė, kad taip ir yra, oficialus patvirtinimas iš tiesų stipriai nustebino – nes paprastai mokslininkai tokius pranešimus atideda iki tol, kol šis aktyvusis etapas pradeda mažėti.
(0)
2024-10-28
2
Gyvybės Marse paieškos žadina smalsumą ne vieną dešimtmetį – netgi šimtmetį, jei galvosime ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir apie fantastinius kūrinius. Nors dabar jau gerai žinome, kad Raudonosios planetos paviršius yra labai sausas ir jokios gyvybės aptikti nepavyko, idėjos, kur ji galėtų slypėti, nesibaigia.
(0)
2024-10-27
9
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia.
(0)
2024-10-26
6
Pirmadienį į pusšeštų metų kelionę pakilo naujausias NASA tyrimų zondas „Europa Clipper“.
(0)
2024-10-23
1
NASA ir kiti į Marse tyrimus atliekantys zondai į Žemę siunčia daugybę vaizdų iš Raudonosios planetos paviršiaus. Kartais pasitaiko, kad robotai aptinka neįprastai atrodančią uolieną ar kitą elementą.
(0)
2024-10-21
6
Paskutinis Saulės maksimumas įvyko 2014 m., ir nuo to laiko mokslininkų Saulės tyrimo būdai radikaliai pasikeitė.
(0)
2024-10-20
10
Didžioji raudonoji dėmė – už Žemę didesnis anticiklonas Jupiteryje – gyvuoja bent nuo XIX a. vidurio. Kaip ir kiti atmosferiniai reiškiniai, ji nėra visiškai pastovi – kinta ir jos dydis, ir forma. Bet dabar nustatyta, kad šie pokyčiai vyksta vos keleto dienų laikotarpiais.
