Lenkijoje iškilmingai perlaidoti astronomo Koperniko palaikai

XVI šimtmetyje gyvenusio Mikalojaus Koperniko, kurio darbus Katalikų Bažnyčia anksčiau buvo paskelbusi eretiškais, palaikai šeštadienį iškilmingai perlaidoti, praėjus beveik 500 metų, kuriuos jie išgulėjo niekaip nepažymėtame kape.

Koperniko perlaidojimas toje pačioje katedroje, kurios kanauninku ir gydytoju jis kadaise buvo, byloja, kaip toli žengė Bažnyčia, kad susitaikytų su mokslininku, kurio revoliucinė teorija, jog Žemė sukasi aplink Saulę padėjo atverti kelią į šiuolaikinio mokslo amžių.

M.Kopernikas (1473–1543) mirė būdamas menkai žinomas astronomas, dirbęs dabartinėje Lenkijoje, toli nuo pagrindinių Europos mokslo centrų. Jis daugelį metų laisvalaikiu vystė savo teoriją, kurią Bažnyčia vėliau pripažino esant erezija, nes pagal ją Žemė ir žmonija nebebuvo laikomi Visatos centru.

Po mokslininko mirties jo palaikai atgulė nepaženklintame kape šiaurinio Lenkijos miesto Fromborko katedros pogrindyje; tiksli jo kapo vieta nebuvo žinoma.

Šeštadienį M.Koperniko palaikai buvo apšlakstyti šventu vandeniu – tai padarė aukščiausio rango Lenkijos dvasininkas, kai palei garbės sargybą karstas buvo iškilmingai nešamas per raudonų plytų katedrą ir nuleistas toje pačioje vietoje, kurioje palaikai (kaukolė ir kiti kaulai) buvo aptikti 2005 metais.

Juodo granito antkapis dabar pažymi jį ne tik kaip heliocentrinės teorijos kūrėją, bet ir kaip bažnyčios kanauninką. Antkapyje pavaizduotas Saulės sistemos modelis – auksinė Saulė, kurią supa šešios planetos.

Paraginus vienam vietos vyskupui, archeologai 2004 metais pradėjo ieškoti astronomo palaikų ir galiausiai rado maždaug 70 metų vyro kaukolę ir kaulus. Atlikus iš dantų ir kaulų išskirtos DNR tyrimus, paaiškėjo, kad ji sutampa su nustatyta plaukuose, rastuose vienoje Kopernikui priklausiusioje knygoje.

Šiuos tyrimus atlikę mokslininkai paskelbė beveik neabejojantys, kad rasti palaikai priklauso M.Kopernikui.

Pastarosiomis savaitėmis medinis karstas su garsiojo astronomo kaulais buvo pašarvotas kaimyniniame Olštyno mieste, o penktadienį jis buvo vežamas per regiono miestus, susijusius su M.Koperniko gyvenimu.

Ši ceremonija vyko praėjus 18 metų po to, kai Vatikanas reabilitavo italų astronomą Galileo Galilei, kuris buvo persekiojamas inkvizicijos, nes tęsė Koperniko revoliuciją.

Varmijos arkivyskupas metropolitas Wojciechas Ziemba sakė, kad jog Katalikų Bažnyčia didžiuojasi, jog M.Kopernikas šį regioną išgarsino „savo sunkiu darbu, pasišventimu, o labiausiai – kaip genialus mokslininkas“.

Šeštadienį Fromborko katedroje vyksiančias mišias aukojo popiežiaus apaštališkasis nuncijus Lenkijoje Jozefas Kowalczykas, neseniai paskirtas šios katalikiškos šalies primu.

Iš Lenkijos taip pat buvo kilęs velionis popiežius Jonas Paulius II, kuris 1992 metais pareiškė, kad Bažnyčia klydo, pasmerkusi G.Galileo.

M.Koperniko palaidojimas nepaženklintame kape po jo mirties XV amžiuje nesusijęs su jam primestais kaltinimais dėl erezijos. Kai mokslininkas mirė, jo idėjos buvo dar tik pradedamos aptarinėti nedideliame Europos astronomų ir matematikų rate, o Bažnyčia tuo metu dar nebuvo paskelbusi heliocentrinės sistemos erezija, sako Jackas Repcheckas, parašęs knygą „Koperniko paslaptis: kaip prasidėjo mokslo revoliucija“ (Copernicus' Secret: How the Scientific Revolution Began).

"Nėra jokių ženklų, kad Kopernikas baiminosi būti paskelbtas eretiku ir atskirtas nuo Bažnyčios už savo astronomijos pažiūras, – aiškino jis. – Kodėl jis buvo palaidotas kartu su visais kitais, kaip ir bet kuris Fromborko kanauninkas? – Nes jis mirė būdamas eilinis Fromborko kanauninkas. Tada jis dar nebuvo legendinis didvyris, kuriuo tapo vėliau.“

Tačiau M.Kopernikas nesutarė su savo bažnyčios vyresniaisiais dėl kitų klausimų.

Jis ne kartą buvo smerkiamas, kad laiko namų šeimininkę ir nesilaiko celibato; galiausiai jis buvo priverstas jos atsisakyti. Dvasininkas taip pat buvo įtariamas palankumu Martino Lutherio mokymui, kuris tuo metu sparčiai plito katalikiškos Europos šiaurėje.

M.Kopernikas šokiravo amžininkus, savo darbe „De Revolutionibus Orbium Coelestium“ („Apie dangaus sferų sukimąsi“) pareikšdamas, kad Žemė per parą apsisuka aplink savo ašį, o per metus apskrieja aplink Saulę. Tas novatoriškas darbas buvo paskelbtas prieš pat jo mirtį 1543 metais, o išspausdintą knygą mokslininkas gavo tik savo mirties dieną.

Ankstesnė Ptolemėjo teorija teigė, kad Visatos centre yra Žemė, aplink kurią sukasi Saulė ir žvaigždės. Popiežius Paulius V 1616 metais pasmerkė M.Koperniko darbą kaip prieštaraujantį Šventajam Raštui.