Koks skirtumas tarp mokslo ir pseudomokslo? Kodėl pastarasis toks populiarus?

Senovės ateiviai, astrologija, sąmokslo teorijos, plokščios žemės teorija, NSO yra pseudomokslo pavyzdžiai. Tai yra įsitikinimų sistema, kuri prisidengia tikru mokslu, bet iš tikrųjų toli nuo jo. 

Galbūt pats geriausias pseudomokslo apibrėžimas kilęs tiesiai iš šio žodžio: pseudo atsirado iš graikų kalbos false, taigi pseudomokslas pažodžiui yra „netikras mokslas“, rašo „Space.com“.

Tačiau yra praktikų (pavyzdžiui, vaiduoklių tyrimai ar astrologija), kuriose yra kažkas, kas daro jas panašias į mokslą.

Žmonių visuomenei atrodo, kad mokslą apibūdina sudėtingi skaičiavimai, nesuprantamas žargonas ir svaiginantis instrumentų bei prietaisų rinkinys.

Pseudomokslas naudoja tą patį paviršiaus ypatybių rinkinį – savo žargoną, neįtikėtiną matematikos kiekį ir net keistus bei paslaptingus įrenginius.

Bet! Matematika, žargonas ir instrumentai yra tik mokslo „oda“, paviršutiniški ženklai. Įrankiai, kuriuos mokslininkai naudoja savo darbui atlikti. Jie neapibrėžia paties darbo, o po paviršiumi mokslas turi daug gilesnį praktikų ir tradicijų rinkinį, skiriantį mokslą nuo pseudomokslo.

Tam prireiktų visos knygos, todėl čia pateiksime tik keletą pagrindinių bruožų.

Pirma, mokslas yra griežtas, o tai reiškia, kad mokslininkai rimtai žiūri į savo idėjas ir stengiasi ištirti visas logines bet kokios hipotezės pasekmes.

Antra, mokslas yra kuklus, nes bet kurią teoriją, net ir egzistuojančią šimtmečius, galima bet kada paneigti.

Trečia, mokslas yra skeptiškas ir leidžia faktams padiktuoti įsitikinimus, o ne atvirkščiai.

Ketvirta, mokslas yra atviras. Metodai ir tyrimai yra prieinami visuomenei. Kiekvienas mokslininko teiginys yra susijęs su platesnėmis visos bendruomenės žiniomis.

Ir penkta, mokslas leidžia sau vystytis, kai nauji duomenys ir idėjos išstumia ankstesnius įsitikinimus.

Kaip nubrėžti aiškią ribą tarp pseudomokslo ir mokslo? Labai paprastai: pseudomokslinė praktika išlaiko paviršutiniškas savybes, atsisako griežtumo, atvirumo, skepticizmo ir sąsajų.

Pavyzdžiui, senovės ateivių egzistavimo šalininkai netiria įrodymų, prieštaraujančių jų įsitikinimams, ir ignoruoja juos. Tačiau SETI tyrėjai skatina skeptiškai, atsargiai ir atidžiai išanalizuoti visus duomenis, net ir prieštaringus, prieš darant išvadas.

Jei susiduri su įsitikinimų sistema, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo moksliška, bet prieštarauja pagrindinei mokslo dvasiai, tai tikriausiai yra pseudomokslas. Pavyzdžiui, jei sistema reikalauja prieigos prie slaptų ar neprieinamų masėms žinių.

Jei jo sistema yra statiška ir pastovi, o patvirtinimai naudojami tik tam, kad sustiprintų pradinį įsitikinimą ir niekam daugiau, tada ji nesivysto. Jei jis konspiracinis, teigiantis, kad „istablišmentas“ bando jį užgniaužti, vadinasi, nesusijęs su platesne žinių bendruomene.