7,84 skiemens per sekundę. Kokia yra greičiausia pasaulio kalba?

Ar kada nors jautėte, kad mokantis naujos kalbos gimtakalbiai kalba žaibišku greičiu, o jūs vos spėjate? Tyrimai rodo, kad kai kurios kalbos iš tikrųjų ištariamos greičiau nei kitos, rašo „IFLScience“.

Kai kalbame apie kalbėjimo greitį, svarbu ne tik tai, kaip greitai kažkas kalba. Žinoma, kai kurie žmonės yra natūralūs greitakalbiai. Be to, tempas gali keistis priklausomai nuo situacijos ir nuotaikos.

Tačiau yra moksliškesnis kalbos greičio matavimo būdas: skiemenys per sekundę. Kuo daugiau skiemenų ištariama per sekundę, tuo greitesnė kalba.

2011 m. atliktame tyrime Liono universiteto (Prancūzija) mokslininkai palygino septynias skirtingas kalbas pagal skiemenų tarimo greitį per sekundę. Jie išsiaiškino, kad japonų kalbos greitis yra 7,84 skiemens per sekundę. Antroji buvo ispanų kalba, surinkusi 7,82 balo, po jos sekė prancūzų (7,18), italų (6,99), anglų (6,19), vokiečių (5,97) ir mandarinų (5,18) kalbos.

Tačiau, vien todėl, kad kalba skamba greitai, dar nereiškia, kad joje yra daugiau informacijos.

2019 m. to paties universiteto atliktame tyrime buvo tiriama, kiek informacijos kiekvienas skiemuo turi skirtingomis kalbomis. Keista, kad japonų kalba, nepaisant jos greičio, į kiekvieną skiemenį neįdeda daug informacijos.

Vienas iš tyrėjų Danas Dediu paaiškino: „Mes nustatėme, kad kai kuriomis kalbomis kalbama greičiau nei kitomis. Pavyzdžiui, japonų ir ispanų kalbomis kalbantys žmonės per sekundę kalba apie 50 % daugiau skiemenų nei vietnamiečių ir tajų kalbų kalbėtojai.“

Be to, kai kurios kalbos dėl savo fonologijos ir gramatikos „supakuoja“ daugiau informacijos kiekviename skiemenyje (pavyzdžiui, anglų kalboje yra apie 11 kartų daugiau skiemenų tipų, nei japonų kalboje).

Paprasčiau tariant, „informaciškai lengvos“ kalbos yra greitesnės, o „informaciškai tankios“ – lėtesnės. Ir apskritai atrodo, kad visos kalbos subalansuoja maždaug 39 bitus informacijos per sekundę.

Tačiau ne visi sutinka, kad kalbų kalbos tempas labai skiriasi.

Senesniame septintojo dešimtmečio tyrime buvo lyginamas šešių japonų ir šešių amerikiečių (kalbančių anglų kalba) kalbėjimo dažnis, ir padaryta išvada, kad abiejų grupių kalbos dažnis reikšmingai nesiskyrė.

Be to, daugumoje šių tyrimų daugiausia dėmesio skiriama Europos ir Rytų Azijos kalboms, neįtraukiant daugybės kalbų, kuriomis kalbama visame pasaulyje. Kadangi kalbų yra tūkstančiai, tikėtina, kad daugelis jų nepatenka į šiuos apibendrinimus.