Ar įmanoma „peršokti“ žemės drebėjimą. Kas bus, jei skrisite virš smūgio zonos

Ne paslaptis, kad žemės drebėjimai kyla giliai Žemės viduje ir juntami planetos paviršiuje drebėjimo pavidalu. Dauguma jų vyksta netoli tektoninių plokščių lūžių ribų, tačiau retais atvejais žemės drebėjimai gali įvykti toli nuo jų.

Tačiau ar galima „peršokti“ žemės drebėjimą – kas atsitiks, jei virš jo skrisite 9000 metrų aukštyje?

Atsakymas į šį klausimą gali būti šiek tiek sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, rašo „IFLScience“.

Priklausomai nuo situacijos, žemės drebėjimas gali turėti tam tikrų pasekmių, net jei esate aukštai virš jo. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkės Attila Komjathy teigimu, norint atsakyti į šį klausimą, būtina suprasti ryšį tarp žemės ir atmosferos.

Kai žemė dreba, ji sukelia mažytes atmosferos bangas, kurios gali nukeliauti iki jonosferos – iki 1000 kilometrų virš planetos paviršiaus. Taigi žemės drebėjimas tikrai gali sukelti tam tikrų atmosferos trikdžių, net aukštai virš paviršiaus. Ar pajusite tai lėktuve?

Trumpas atsakymas yra ne, bet yra ir ilgas atsakymas, kuris ne mažiau įdomus.

Žemės drebėjimai išskiria seismines bangas slėgio (P) ir šlyties bangų (S) pavidalu. S bangos gali sklisti tik per kietą terpę, o P bangos gali sklisti per kitas terpes, tokias kaip skysčiai ir dujos. Paprasčiau tariant, P bangos gali pasiekti Žemės atmosferą, o kai tai įvyksta, jos tampa garso bangomis, žemesnėmis nei 20 Hz. Žmogui tai yra apatinis klausos slenkstis, todėl vargu ar jas išgirsime.

Kuo toliau bangos juda oru, tuo labiau jos silpnėja. Šis procesas žinomas kaip slopinimas (attenuation).

Taigi žmonės, skriejantys virš žemės drebėjimo, net ir stipriausio, jo poveikio nepajus. Kai P bangos sklinda per Žemės vidų, o vėliau ir orą, jos bus labai silpnos ir galiausiai užgožtos paties orlaivio triukšmo ir judėjimo.