Dezodorantas ir antiperspirantas. Kuo jie skiriasi. Ar jie sukelia vėžį?

Vaistinių ir parduotuvių lentynose galite rasti dvi kovos su prakaitu ir nemaloniais kvapais priemones – dezodorantus ir antiperspirantus. Nepaisant to, kad šių dviejų priemonių užduotys yra vienodos, jos veikia skirtingai, rašo „IFLScience“.

Kas yra dezodorantas?

Dezodorantas nestabdo prakaitavimo, o neutralizuoja kvapus sukeliančias bakterijas, kurios gyvena ant mūsų odos. Kai kuriose kūno vietose, kurios linkusios į nemalonų kvapą, yra apokrininių liaukų. Tai viena iš trijų rūšių prakaito liaukų, kurios suaktyvėja brendimo metu.

Priešingai populiariems įsitikinimams, šių liaukų išskiriamas prakaitas yra bekvapis, tačiau jame yra riebalų ir baltymų. Ant mūsų odos esančios bakterijos maitinasi išskiriamais riebalais ir baltymais, paversdamos juos bjauraus kvapo šalutiniais produktais.

Dezodorantai padeda išvengti šio proceso, nes juose yra ingredientų, kurie arba neutralizuoja išsiskiriančius junginius, arba naikina pačias bakterijas.

Pažastys yra drėgna ir šilta terpė tinkama daugeliui kvapą sukeliančių bakterijų, todėl dažniausiai dezodorantai naudojami būtent pažastyse. Tačiau pastaruoju metu atsirado ir vadinamųjų „viso kūno“ dezodorantų – nepaisant to, kad daugelyje kūno vietų prakaitas greičiausiai nesukels kvapo.

Kas yra antiperspirantas?

Skirtingai nuo dezodorantų, antiperspirantai skirti sumažinti arba laikinai sustabdyti prakaitavimą. Jame yra aliuminio junginių, kurie, patekę ant odos, sudaro gelį primenantį kamštį virš porų. Plėvelė tik laikinai apsaugo nuo prakaito, todėl antiperspirantus reikia tepti ne vieną kartą.

Dezodorantų ir antiperspirantų veiksmingumas kiekvienam žmogui labai skiriasi. Kai kurie žmonės prakaituoja daugiau nei kiti, o bakterijos kiekvieno žmogaus mikrobiome taip pat skiriasi.

Tokiu atveju dezodoranto efektyvumas gali sumažėti, nes dėl skirtingos mikrobiomos produktas gali pašalinti kvapą vienam žmogui, bet kitam – ne.

Antiperspirantai gali skirtis savo efektyvumu, priklausomai nuo asmens, naudojamo produkto stiprumo ir naudojimo laiko. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems hiperhidroze, gali prireikti receptinių antiperspirantų. Tokiuose gaminiuose yra didesnė aliuminio pagrindo junginių koncentracija.

Antiperspirantai taip pat geriau veikia, kai naudojami naktį, kai mažiau prakaituojame, todėl produktas geriau įsigeria.

Yra paplitusi nuomonė, kad dezodorantai ir antiperspirantai sukelia arba padidina riziką susirgti vėžiu. Pirmą kartą tokie teiginiai pasirodė XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. Buvo teigiama, kad antiperspirantai sukelia krūties vėžį. Dėl to buvo kaltinamas aliuminis, kuris susigeria į odą.

Vis dar nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių tokią teoriją.

„Aliuminio absorbcija per odą nebuvo iki galo ištirta, tačiau aliuminio kancerogeniškumas neįrodytas“, – sako sertifikuota dermatologė Amanda Doyle.

Taip pat gali pasirodyti keista, kad gydytojai pataria nenaudoti dezodoranto prieš atliekant mamografiją, bet ne todėl, kad produktas yra susijęs su krūties vėžiu ar kokia nors kita liga. Reikalas tas, kad dezodorantas gali iškraipyti mamografijos rodmenis.